Vienoje šeimoje nuolat kildavo įvairiausi kivirčai ir nesutarimai, o štai kaimynų namuose viešpatavo santarvė ir ramybė.

Išsiuntė kartą motina savo sūnų – girdi, eik pas kaimynus ir stebėk, galgi ir mes sužinosim koki stebuklingą būdą?

Nuėjo vaikiščias pas kaimynus, pasislėpė ir stebi.

Kaimyno žmona beplaudama grindis paliko kibirą su vandeniu vidury kambario, vyras nepastebėjęs užkliuvo, visas vanduo išsiliejo.

Žmona puolė atsiprašinėti:
– Atleisk man, neturėjau palikti jo viduryje kambario…
– Na ką tu, tai mano kaltė, tai aš turėjau žiūrėti, kur einu,- puolė raminti vyras. Grižo sūnus namo ir sako:
– Viską supratau. Pas mus – visi teisūs. Pas juos – visi kalti.