Kai visus savo norus, troškimus ir tikslus atiduodi Dieviškumui ir pilnai pasikliauji Jo vedimu, viduje tampi visiškai laisvas ir ramus. Nelieka norų, troškimų, įsipareigojimų, nelieka jokių „privalau“, „reikia“, „noriu“.
Tai būsena, kurioje būdamas gali pasakyti „AŠ ESU“. Tai visiškos vidinės ramybės ir džiaugsmo būsena. Tai rojus.
Kai tik prote atsiranda noras ir prasideda scenarijaus kūrimas, gimsta įsipareigojimas su visais „noriu“, „reikia“, „privalau“. Atsiranda įtampos, gimdančios abejones: gerai – negerai, pavyks – nepavyks, galiu – negaliu…
Tada jau negali pasakyti „AŠ ESU“. Tada tenka pripažinti, kad „MANE TURI“.
Tai įtampų ir nerimo būsena. Tai pragaras.
Kuo daugiau leidi savo ego stengtis ir kovoti, tuo giliau žengi į įtampų ir vidinio nerimo pragarą.
Patikėk savo norus Dieviškumui.
Būk iš anksto dėkingas už visus rezultatus ir pamatyk juose Dievišką rūpestį Tavimi. Tada visi norai ir troškimai virs džiaugsmingais ketinimais, kurie nuostabiai išsipildys be įtampų ir nerimo.
Gyventi rojuje ar pragare – tai tik Tavo pasirinkimas.
Ačiū Dieviškumui už aiškų suvokimą!
Robertas Karvauskas, 2011-01-29