Kas yra Dievas arba Dieviškumas?

Yra protinga begalinė Visuma, kuri yra dar didesnės protingos begalinės Visumos dalis. O ši, savo ruožtu, taip pat yra protingos begalinės Visumos dalis… Ir visa tai yra begalinės vieningos Visavienybės dalis, vienos begalinės vieningos Sąmonės dalis.
Ši vieninga Sąmonė yra ištisa ir nenutrūkstanti. Joje yra sutankėjimai ir praretėjimai, kurie nenutrūkstančiame Sąmonės lauke susilieja į protingą visumą (pvz. ląstelės ir tarpląstelinė erdvė sudaro organą, organai sudaro žmogų, žmonės sudaro tautas, tautos sudaro žmoniją, medžiai sudaro miškus, gyvūnai sudaro jų populiacijas ir t. t.).
Todėl viskas su viskuo yra surišta, kiekviena dalelė yra vientisos Visavienybės dalis ir tiesiogiai daro įtaką visumai. Nieko nėra atskiro, nepriklausomo.

Ir mikro-, ir makropasaulis sudarytas ir egzistuoja pagal tuos pačius principus.

Kiekviena mūsų kūno ląstelė turi savo energinį lauką – sąmonę ir savo gyvavimo periodą. Ji, kaip ir žmogus, yra protinga gyvybė. Tik jos sąmonė yra smulkesnė ir siauresnė ir mažiau gali aprėpti ir suvokti.
Ląstelė, nesuvokdama esanti didesnės ir protingesnės sistemos dalis, tampa egoistine, išsigimsta ir tampa priešiška bendrai mūsų kūno sistemai (vėžiniai susirgimai, žvynelinė ir kt.).

Lygiai taip pat kiekvienas žmogus yra didelės protingos sistemos dalis.
Kaip mūsų kūno ląstelės sąmonė nesugeba suvokti visos organizmo visumos ir jame vykstančių dėsnių, taip ir žmogus, kol jo sąmonė yra siaura, nesugeba suvokti Visumos, kurioje jis egzistuoja kaip elementari dalelė, esmės ir dėsningumų.

Kaip žmogus savo dėmesiu ir meile gali harmonizuoti savo kūno ląsteles ir jų sistemas (išgydyti ligas, pašalinti stresus), taip ir Visuma, kurios dalimi mes esame, siunčia mums harmonizuojančią informatyvią energiją. Tai ateina mums kaip šventieji raštai, aiškiaregystės, sąmonės nušvitimai, Dieviškumo įsikūnijimai ir t. t.
Tai normali, save harmonizuojanti, globalios Visumos veikla. Tai gamtos dėsnis.

Mums siunčiamos informacijos tikslas – sukelti mumyse mus harmonizuojančias vibracijas. Jas sukelia tokie jausmai, kaip nuolankumas, pasidavimas, meilė, džiaugsmas, ramybė, atlaidumas. Globali visuma bus sveika ir harmoninga tada, kai jos ląstelės (žmonės) skleis darnos ir harmonijos vibracijas, t. y. jausis ramūs, džiaugsmingi, harmoningi.
Bet žmonės dažniausiai būna pilni nerimo, pykčio, liūdesio, įtampos, nusivylimo. Ką daryti?
Kol žmonių sąmonė siaura ir jie negali suprasti virš jų esančios globalios sistemos esmės, informaciją apie savęs harmonizavimo būdus ir priemones globali Visuma pateikia jiems per Dieviškumo alegoriją. Būtent ji geriausiai žadina žmonėse meilę, nuolankumą, atsidavimą, pasidavimą ir ramybę.

Kaip pasąmoningas kiekvienos mūsų kūno ląstelės žinojimas apie virš jos esančios mūsų sąmonės rūpestį ir geranoriškumą (juk mes rūpinamės savo kūnu) leidžia ląstelei harmoningai ir teisingai vykdyti savo funkcijas mūsų kūne, taip ir žmogus, tikėdamas ir pasitikėdamas Dieviškumu, yra ramus, mylintis ir harmoningas su visa aplinkos visuma.

Taigi, ar yra Dievas?

Yra begalinė, visa Visuma besirūpinanti, mylinti ir harmonizuojanti Sąmonė, kurios mažos ląstelės mes esame.
Kaip šią mus harmonizuojančią ir mumis besirūpinančią jėgą mes pavadinsime – tai tik susitarimo reikalas.

Bet kokiu atveju, norėdami būti sveikos sistemos sveika, harmoninga ir laiminga dalelė, turime suprasti, kad mūsų egzistavimo pagrindas ir esmė yra ne kova ir pasipriešinimas, o nuolankumas, pasidavimas, tarnystė ir džiaugsmingas stebėjimas.
Šių savybių pripažinimas ir ugdymas savyje nereiškia keliaklupsčiavimo, susimenkinimo ar niekingumo. Tai reiškia protingumą, intelektą, gamtos dėsnių supratimą. Tai harmonizuojančių vibracijų savyje kūrimas ir palaikymas.

Ar pasidavimas reiškia apatiją, pasyvumą, neveiklumą?

Jokiu būdu. Atvirkščiai.
Kai kiekvieną savo darbą, ketinimą, žodį, mintį, kiekvieną rūpestį ir viltį atiduodame Dieviškumui ir visiškai pasitikime Juo, tai tikrai žinome, kad visi rezultatai bus Dieviški, t. y. patys palankiausi mums. Toks žinojimas leidžia išvengti įtampos, nerimo, netikrumo, baimės. Tada džiaugsminga ir laisva veikla ir leidžia gauti nuostabiausius rezultatus.

Atsiranda entuziazmas, aktyvumas, noras daryti kuo daugiau gerų darbų. Troškimai ir norai, kurie visada yra susiję su baime dėl nesėkmės ir nerimu, virsta džiaugsmingais ketinimais ir žinojimu, kad rezultatai visada bus Dieviški.

Kaip aš vadinu šią mane veikiančią globalios Visavienybės jėgą?
Man priimtina Dieviškumo sąvoka. Šį Dieviškumą savyje aš apibendrinau į konkretų vaizdinį, kuris mano sąmonėje iškilo kaip mano dvasinis vadovas ir mokytojas. Tai Jėzus Kristus – meilės aspekto Dieviškume pasireiškimas.

Įvardinkite savyje Dieviškumą ir pasiduokite jam. Tai kelias į meilę ir ramybę.

Su meile,
Robertas Karvauskas