Vyras atsistojo metro stotyje Vašingtone ir pradėjo groti smuiku. Buvo šaltas sausio rytas. Jis sugrojo šešis Bacho kūrinius maždaug per 45 minutes. Buvo piko valanda. Apskaičiuota, kad per tą laiką keli tūkstančiai žmonių perėjo stotį. Dauguma iš jų keliavo į darbą.

Praėjus trims minutėms, vidutinio amžiaus vyras pastebėjo, kad groja muzikantas. Jis sulėtino savo tempą ir kelioms sekundėms sustojo. Bet po to vėl nuskubėjo savo reikalais.

Po minutės smuikininkas gavo pirmąjį dolerį. Moteris įmetė pinigus ir nė nesustojusi nužingsniavo toliau. Po kelių minučių kažkas atsirėmė į sieną ir pradėjo jo klausytis, bet po to pažvelgė į laikrodį ir vėl grįžo prie ankstesnio tempo. Aiškiai vėlavo į darbą.

Tas, kuris skyrė daugiausiai dėmesio, buvo 3 metų berniukas. Jo motina skubėjo ir ragino jį eiti kartu, bet vaikas vis tiek sustojo paklausyti smuikininko. Galiausiai mama sugriebė jo ranką ir pradėjo tempti su savimi. Vaikas tolo, nuolat
atsisukinėdamas į smukininką. Tai pasikartojo ir su keletu kitų vaikų. Visi, be išimties, tėvai privertė juos judėti toliau.

Per 45 minutes, kol muzikantas grojo, tik 6 žmonės sustojo ir kurį laiką paklausė. Apie 20 davė jam pinigų, bet ir toliau palaikydami savo įprastą tempą. Jis surinko 32 dolerius. Kai smuikininkas baigė groti ir apėmė tyla, niekas to net nepastebėjo. Niekas neplojo, nebuvo jokio pripažinimo…

Niekas nežinojo, kad šis smuikininkas Joshua Bell, vienas iš geriausių pasaulio muzikantų. Jis grojo vieną iš sudėtingiausių kada nors parašytų kūrinių su smuiku, kurio vertė 3,5 milijono dolerių. Dvi dienas iki jo pasirodymo metro, Joshua Bell pardavė visus bilietus Bostono teatre, kur vieta vidutiniškai kainavo 100 dolerių.

Tai tikra istorija.

Joshua Bell pasirodymą metro stotyje suorganizavo Vašingtono paštas, kaip socialinį eksperimentą dėl žmonių suvokimo, skonio ir prioritetų.

Klausimas buvo toks: paprastoje aplinkoje, netinkamą valandą, ar mes suvokiame grožį? Ar mes sustojame tai įvertinti? Ar mes atpažįstame talentą visiškai kitame kontekste?

Viena šio eksperimento išvadų: jei mes neturime nė akimirkos sustoti ir paklausyti vieno geriausių pasaulio muzikantų, grojančio gražiausią muziką istorijoje, pagalvokite, kiek svarbių dalykų mes nepastebime savo gyvenimo kasdienybėje?