Tėvai yra tiltas į šį pasaulį. Jų dėka gimėme, kad patirtume gyvenimą ir vykdytume savo misiją. Kiekvienam iš mūsų yra suteikta galimybė įnešti daugiau meilės bei harmonijos į šeimą. Deja, dažnai to nesuprantame, imame priešintis, skaudintis ir net nekęsti savo artimųjų. Taip tampame nelaimingi, nes viską vertiname protu, nesiklausydami širdies balso.

Santykiai yra viena iš daugelio sričių, kuriai skiriame dėmesį. Derėtų prisiminti, jog dėmesys ir mes patys esame energija, kuri nuolat kinta, teka ir mainosi. Jeigu koncentruojamės tik į vieną sritį ir stengiamės ją sutvarkyti, būdami neharmoningi, natūraliai ima griūti kitos sritys. Tai būtų galima palyginti su per trumpa antklode, jeigu ją traukiame į viršų – nuolat šąla kojos.

Kaip susigrąžinti iššvaistytą energiją?

Sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas ir lektorius Robertas Karvauskas pataria problemas pradėti spręsti pirmiausia savyje, o ne griebtis metodų vienai sričiai tvarkyti, nes net su pačiomis geriausiomis priemonėmis tiesiog žudysime save, prarasime energiją, kurios mums ir taip stinga.

Šiomis dienomis yra didžiulė pasiūla įvairių technikų kaip susitvarkyti finansus, sveikatą, santykius, kaip prisišaukti sėkmę, ir mes neįvertindami turimų energijos resursų ir nesuvokdami visos sistemos, dedame pastangas, kad kažką pakeistume išorėje ir gautume proto geidžiamus rezultatus. Deja, sutvirtinus vieną „namo“ kampą, griūva kitas.

Anot R. Karvausko, derėtų prisiminti, jog visa Visata yra gyvas harmoningas, darnus, sąmoningas, energinis organizmas, kurios dalis esame ir mes. Taigi, nuolat iš mūsų sklindančios vibracijos kontaktuoja su išorinėmis, jeigu sutampa – įvyksta rezonansas ir energinė vibracija plečiasi, jei nesutampa – slopsta ir vyksta disonansas. Pavyzdžiui, jei išeiname iš namų kupini vidinio susierzinimo, pykčio – būtinai sulauksime atsako, t.y., mūsų kelyje pasitaikys žmonės su panašiomis vibracijomis ir susiformuos situacijos, leidžiančios pykčiui dar labiau išsiplėsti.

Pasipriešinimas, nuoskaudos ir visas negatyvas kyla iš mūsų įpročio vertinti, filtruojant visas gyvenimo sritis per ribotą įsitikinimų bei programų sistemą. Analizuodami ir dėdami pastangas, kad pakeistume gyvenimą, eikvojame begalę energijos. Tik sutelkę dėmesį į savo vidų galime nurimti, žinoma, jei nesikoncentruosime į destruktyvias mintis. Prisiminkime – kur dėmesys ten ir plūsta energija, tad kreipkime ją į save. Pajuskime kur ji yra blokuojama, leiskime emocinėms nuosėdoms iškilti į viršų, išgyvenkime jas, tegul jas pakeičia iš širdies, iš mūsų esaties, sklindanti ramybė ir besąlyginė meilė. Taip grįšime į prigimtinę būseną GERA. Tik vedini šio jausmo susigrąžinsime prarastą energiją ir kursime harmoningus rezultatus visose gyvenimo srityse.

Santykiai su tėvais lemia mūsų gyvenimo pagrindus

Kiekvienas iš mūsų esame beribio Kūrėjo dalelė, kuri atėjusi į šią žemę tėvus laiko dievais ir ramybės šaltiniu. Vaikas besiglausdamas prie mamos ar tėvo krūtinės jaučią saldžią palaimą. Tačiau tą akimirką, kuomet ima vertinti, skaudintis ir pykti ant savo gimdytojų, stoja į nuožmią kovą prieš save ir Dievą. Pradeda griauti savo gyvenimą.

Žiūrėdami į save ir matydami bei jausdami tėvų, ir net visos giminės, savybes, charakterio bruožus, įsitikinimus, programas bei pradėję kritiškai vertinti, kasdien save naikiname. Be to, nuolat sutinkami žmonės virpina būtent tas energijas, kurias esame užspaudę ir žūtbūt stengiamės jų atsikratyti. Tuomet žvelgdami į visai nepažįstamą žmogų pajuntame antipatiją, kurią nesąmoningai jaučiame sau ir savo artimiesiems.

Tik pripažinę ir pamilę savo tėvus, senelius, prosenelius, tetas ir dėdes tokius, kokie jie yra, mes atgauname ryšį su pačiu savimi bei Dievu. Grįžtame į būseną GERA, kurios nuolat ieškome išorėje – daiktuose, maiste, darbe, mokymuose ar net svaigaluose.

Bent kruopelytę pažinę mums neregimojo pasaulio struktūros bei taisyklių, viską pradedame vertinti širdimi. Tuomet atsistato harmonija visose gyvenimo srityse. Tad pradėkime nuo savęs, vėliau, kupini meilės, tvarkysime santykius su tėvais, ypač tuomet, kada nesiseka finansuose, silpna sveikata, nuolat griūna planai, byra santykiai su kitais mums brangiais ir net vos pažįstamais žmonėmis.

Pasak sąmoningumo lektoriaus: „Energiniame vibraciniame lygmenyje tėvas yra vedlys, kuris sukuria pagrindus ir aprūpina. Fiziniame lygmenyje santykiai su tėvu lemia viso kūno pagrindą, o mūsų viso kūno pagrindas yra stuburas, kurio stiprybę ir sveikatą lemia santykiai su tėvu. Tai yra surišta fiziniame lygmenyje. Todėl, jeigu turite problemų su stuburu, jei jis iškrypęs ar skauda, vadinasi kažkur energiniame lygmenyje yra užspausta emocija, susijusi su įvykiu santykyje su tėvu. Gyvenimo veikloje santykiai su tėvu lemia aprūpinimą, nes tėvas yra aprūpintojas, tėvas yra globėjas, natūralu, kad jūsų gyvenime santykis su tėvu įtakoja galimybę būti aprūpintam. Tai visų pirma finansinė sėkmė, kadangi visi resursai yra verčiami į piniginį ekvivalentą, kuris yra kaip visuomenės kraujotaka. Pinigai cirkuliuoja kaip energijos šaltinis, kuris lengviausiu keliu mus aprūpina.“

Harmonizavus santykius su tėvu ir įsileidus meilę bei šilumą į savo vidų, tvarkosi reikalai fiziniame lygmenyje. Jei norime procesą paspartinti – reikia vienu metu tvarkyti stuburo problemas ir eiti pas tėvą atvira širdimi.

„Motina yra židinio saugotoja. Ji sudaro ir palaiko sąlygas būtinas harmoningam gyvybės vystymuisi. Todėl fiziniame lygmenyje neharmoningi santykiai su mama lemia mūsų imuninės sistemos susilpnėjimą. Jeigu nėra harmoningų santykių su mama, energiškai mes esame labai silpni. Per mūsų gyvenimą neteka energija ir esame, silpni bei paliegę. Net jei užsiauginsime raumenis, energiniame lygmenyje vis tiek liksime silpni. Blogi santykiai su mama pasireiškia imuninės sistemos susilpnėjimu ir kliūtimis visose gyvenimo srityse,“ – pasakoja R. Karvauskas.

Jei sveikata prasta, jei nuolat nesiseka – savo širdyje sugrįžkite pas mamą.

Kaip harmonizuoti santykius su tėvais?

Pirmiausia susitvarkykime santykius su savimi, nustokime save kaltinti, vertinti ir bausti. Leiskime gyvenimui tekėti per mus, leiskime patirti visas emocijas, kurių nuolat vengiame. Tegul jos iškeliauja užleisdamos vietą ramybei. Juk kasdienybė susideda iš to, ką mes jaučiame, patiriame. Tad valykime emocinius blokus, pamilkime save besąlygiškai ir tą pajus ne tik tėvai, bet visi aplinkiniai. Visuomet prisiminkime, jog mus supantys žmonės, myli lygiai tiek kiek, kiek mes mylim save patys.

Širdyje grįžkime pas tėvus, atleiskime visas nuoskaudas, atsiprašykime ir padėkokime už suteiktą gyvybę, už viską, ką jie atidavė bei padarė dėl mūsų, net jei mes to nesuprantame, nevertiname.

Priimkime viską ką turime ir grįžkime atgal į ramybę, susitaikydami su gyvenimu bei leisdami Kūrėjui, Visatai mumis pasirūpinti, mus mylėti kitų žmonių šiluma, palankiomis aplinkybėmis ir nuolat plūstančia energija.

Parengė Rūta Steponavičienė