Praėjusį penktadienį į Bundzų kaime esančią Jūratės ir Sauliaus sodybą bendraminčius sukvietė magiškiausia metų šventė – Rasos. Čia vyko nuoširdumo vakaras su sąmoningumo mokyklos „GYVENIMO RYTAS“ įkūrėju Robertu Karvausku, visas lietuvių vasaros saulėgrįžos šventės tradicijas ir papročius atskleidė senovės baltų religinės bendruomenės „Kelmės romuva“ dvasininkas – vaidila Valdas Rutkūnas.
Jau antrus metus iš eilės tęsiama tradicija vasaros saulėgrįžos metu sugrįžti prie dvasinių žmogaus ištakų, prie savęs suvokimo, prie meilės savyje pažadinimo, prie kitokio gyvenimo priėmimo.
„Kaip save nuteikiame, taip ir jaučiamės. Kaip jaučiamės, taip ir programuojame savo gyvenimą. Jei mes negalvojame, kad bus nuostabu, bus stebuklai, tai mūsų akys jų ir nepamatys, – įsitikinęs „GYVENIMO RYTO“ įkūrėjas. – Tokios šventės, kaip ši, reikalingos tam, kad mes išeitume iš šablonų, kad pajaustume kitokius jausmus, kad leistrume gyvenimui atsiskleisti, kad pamatytume stebuklus ir perduotume tai savo vaikams, draugams, bendradarbiams, kad parneštume kibirkštį – kitokį požiūrį į gyvenimą. Tokį, kokiu į gyvenimą žiūri kūdikiai, kurie viskuo stebisi ir kiekvieną minutę atranda kažką nauja.“
Pasak R. Karvausko, kad pajustume visi daugiau nei kiekvienas atskirai turime susijungti į vieną visumą, kad mūsų širdyje būtų daugiau laimės ir meilės, turime pradėti ja dalintis.
„Įsivaizduokite, kad mūsų krūtinėje dega žvakė ir apšviečia mūsų gyvenimą, nes tai yra mūsų laimės ir dievybės kibirkštėlė. Kai mes nuo jos uždegam kitą žvakę, ir dar kitą, ji nieko nepraranda, tačiau aplinkui pasidaro šviesiau. Tad turime savo širdimi prisiglausti prie kitos širdies ir pasidalyti vienas su kitu savo laime.“, – kalbėjo mokytojas.
„Keičiasi vibracijos, keičiasi fiziniai pavidalai. Sužydėjo medis – vienos vibracijos, nuvyto – jau kitos. Jei mes transluojame įtampą, ji paveikia aplinkui esančius ir tą pačią medžio energiją. Ir kuriasi situacijos, sukuriančios įtampą. Kaip mes kvėpuojame, kur sutelkiame dėmesį, taip ir vystosi mūsų gyvenimas, – aiškino „GYVENIMO RYTO“ įkūrėjas. – Todėl labai svarbu sutekti dėmesį į savo vidų, susijungti su aukščiausiuoju šaltiniu – Meile, kurią Jėzus vadino Tėvu danguje. Nėra nieko svarbiau už šią būseną. Kiek mūsų širdyje meilės, toks ir bus mūsų gyvenimas.“
Vakaro pabaigoje visų laukė kulminacija – susivienijimo su ugnimi praktika. Kiekvienas galėjo mesti sau iššūkį ir pereiti per žarijas. Ir pasirodo, tai nėra taip baisu, kaip atrodo. Juk svarbiausia – nusiteikimas.
Trumpiasia vasaros naktis – tai laikas, kai žmogus gali pasisemti labai daug jėgų iš gamtos, atrasti ar sustiprinti ryšį su ja. Tad ne nuostabu, kad visoje Lietuvoje ir mūsų krašte atgaivinamos tradicinės baltiškosios kultūros vertybės. Ir tai padeda padaryti vaidila V. Rutkūnas, džiaugdamasis, kad Šakių rajone nuo pernai prasidėjo atgimimo banga, kad kuriasi tradicija švęsti tikrąją Rasos šventę, o galbūt vėliau ir kitas senovės lietuvių šventes.
„Joninės ir Rasos – tai dvi skirtingos šventės. Kai krikščionybė atėjo į Lietuvą, stengėsi senąsias šventes pavadinti savais vardais. Rasų šventė buvo sutapatinta su Šv. Jono diena ir taip buvo iškreipta jos esmė. Tad dauguma Joninių yra nutolusios nuo pagrindinės Rasų šventės idėjos, nuo mūsų protėvių tradicijų. Dažnai – tai tik Jonų ir Janinų vardadienis“, – aiškino V. Rutkūnas.
Jo manymu, yra didelė neteisybė, kad tradicinėmis valstybės religijomis yra skaitomos tokios religijos, kurios į Lietuvą atėjo iš kitų kraštų, bet ne prigimtinė mūsų religija.
Džiugu, kad kiekvienais metais į Rasų šventę susirenka vis daugiau bendraminčių. Juk magiškiausią mūsų protėvių šventę būtina švęsti bendruomenėje – ji trunka per visą naktį ir baigiasi išsimaudymu rasose. Šventės metu vyksta daug tradicinių apeigų ir ratelių, šokama daug šokių, dainuojama daug dainų. Visame tame sudėta daug meilės, vyksta savotiškas teigiamas žmogaus programavimas sėkmingiems metams.
Asta Saulė Šulskytė, Šakių rajono laikraščio DRAUGAS žurnalistė (drg.lt)
Ačiū Tau, Asta, už šį straipsnį!
O už nuotraukas dėkojame Daivinai Urbonaitei-Sutkienei!
Socialiniai tinklai