Meilė – tai mūsų sielos energija.

Kuo daugiau mumyse Meilės, tuo labiau mes energingesni ir laimingesni.

Prisiminkite tą skrydžio jausmą ir lengvumą, kurį jūs jautėte, kai buvote  ką nors įsimylėję.

Meilė duoda tiek energijos, kad gali net valgyti nesinorėti, arba net pamiršti pavalgyti, bet visiškai dėl to nesijaudinti.

Ar jūs galite įsivaizduoti suglebusį, be energijos šventąjį, pačių jėgų žydėjime? Ne, todėl, kad šventieji leidžia per save tekėti Dieviškosios Meilės srautams ir energijai į šį pasaulį.

To pavyzdžiai – tai motina Teresė,  šventasis Pranciškus, Šivananda Svamis, Prabhupada, Rav Akiva ir daugelis kitų. Šie žmonės visada švietė kitiems, kokioje situacijoje jie bebūtų atsidūrę.

Jėzus Kristus atėjo parodyti mums Dieviškosios Meilės  ir visiško atsidavimo pavyzdį – ir jis liko Meilės laidininku netgi tada kai jį išdavė ir prikalė prie kryžiaus. Sunku įsivaizduoti tokius, kaip jie, suglebusius, apatiškus, besiskundžiančius visatos neteisingumu.

Tikriausiai jūs pastebėjote, kai esame šalia žmogaus, kurio širdyje daug Meilės, jaučiama, kad iš jo teka galinga pozityvi energija, net tada jei jis pavargo arba susirgo. Tokie žmonės visada spinduliuoja džiaugsmą ir vidinę ramybę.

Kad suprasti kaip tapti  Meilės  energijos laidininku, išsiaiškinkime kaip energija praeina per mus.

Grubiame, fiziniame lygyje mes gauname energiją per maistą, per jo cheminę sudėtį: riebalus, baltymus, ir angliavandenius.

Dvasiniame lygyje mes gauname energiją iš Visatos, iš mus supančios aplinkos, nuo žmonių su kuriais mes bendraujame, ir , dalinai  iš maisto, nes jis taip pat turi aukštesnio lygio energijos.

Iš tikrųjų, dvasinė energija yra visur, ji persmelkia viską. Mes sugeriame į save tokio lygio energiją, kokio lygio energijų vibracijose esame patys. Mūsų emocijos turi tam tikro lygio energetinius dažnius.

Pavyzdžiui, jei mes susierzinę –per mus eina susierzinimo energija – mes ją gaudome, kaip radijo imtuvas bangas, ir taip pat kaip jis skleidžiame ją į aplinką. Ir nesvarbu, sulaikome mes emocijas viduje ir išmetame į išorę – energetinė vibracija vistiek yra. Kadangi mes išspinduliuojame tokią vibraciją, tai reiškia, kad pritrauksime tokią pat arba panašias situacijas.

Mes galime reguliuoti savo energetinių vibracijų lygį, keisdami savo emocinę būseną.  Kuo daugiau mumyse Meilės, tuo švaresnės ir lengvesnės mūsų vibracijos, tuo daugiau mes išspinduliuojame nuoširdžios Laimės ir ramybės. Panašu į tai, kaip lemputė apšviečia kambarį, ir  aplinkinis pasaulis  prisipildo tokia pat aukštesnia energija.

Energija negali būti sukurta arba  sunaikinta, bet ji gali keisti savo formą ir prigimtį. Tai yra – ji negali atsirasti iš niekur ir dingti niekur – tai fizikos dėsnis. Vietoj to – ji transformuojasi. Pavyzdžiui, valgydami, mes prisipildome energija jos cheminiame būvyje, ir mumyse ji neištirpsta ir nedingsta , o transformuojasi  į judėjimo ir šilumos energiją. Emocijos ir mintys taip pat turi energiją. Negatyvią energiją, kuri yra mumyse , galima transformuoti į kitą formą – pavyzdžiui, Meilę.

Meilė – taip pat energijos forma.

Meilę galima pajusti , vidumi priimant situaciją. Mūsų negatyvios mintys ir emocijos pagrįstos ne realybe , o jos nepriėmime – nes mes norime , kad realybė butų kitokia , tinkama , priimtina mums .  taigi , jos pagrįstos mūsų nuosavo proto iliuzija , klaidingu įsivaizdavimu , kad  viskas turi vykti kitaip. Tik atmetę šią iliuziją , mes galėsime priimti realybę –tikrovę tokią , kokia ji yra .  Norime mes to ar ne , objektyvi tikrovė – tai duotybė , ir ne mes savo norais šiuo momentu kuriame ją . Tada koks tikslas dėl to nusiminti , liūdėti , pergyventi , suirzti, pavydėti , pyktis, graužtis, ir t.t ?

Vidinis susitaikymas, mokėjimas gyventi harmonijoje dabartyje , nesipriešinant tikrovei , duoda laimės ir ramybės pojūtį . Išoriniame lygyje  jūs galite daryti viską , kas reikalinga , kad pakeisti situaciją geresne linkme , jei tai įmanoma , bet svarbiausia – daryti tai , išsaugant vidinį vyksmo priėmimą , tai yra – tikrovės priėmimą .

Kad palaikyti pastovų energijos srautą , ją reikia atiduoti ir priimti . Mes galime prilaikyti savyje energijos atsargas , bet , jei mes nustosime jas naudoti  , šios atsargos ims  sekti . Pavyzdžiui , mūsų kūnas kaupia energiją riebalų forma . Kai mes nebevalgysime , šios atsargos išnyks .

Energija išeikvojama judėjimui , kūno temperatūros palaikymui ir kitiems procesams.

O jei mes tik kaupsime , neleisdami jai išeiti – jos srautas išnyks , ji nustos atitekėti arba mes ,,sprogsime,, nuo  jos pertekliaus ( pavyzdžiui, kai žmogus kaupia susierzinimą ir neleidžia jam išeiti , kažkokiu tai metu jis gali emociškai „sprogti“ , ir tam ,  kuris tuo metu atsidurs šalia , bus nesaldu ).

Kad per mus eitų stipresnis meilės energijos srautas , mes pastoviai ją turime priimti ir atiduoti . Kuo daugiau jos atiduodame į Visatą , tuo daugiau jos gauname . Reikia mokytis harmoningai gauti ir atiduoti , daryti taip , kad nebūtų perlenkimų .

Kaip jūs galvojate, kodėl vyrai taip myli <<kekšes>>? Todėl kad tokios moterys suteikia jiems galimybę būti meilės srauto laidininkais , nesąmoningai skatindamos  tarnauti joms ir atiduoti šią energiją – o tai suteikia laimės pojūtį . Bet tokia meilė neilgaamžė , todėl ,kad << kekšės>>neatiduoda  tikrosios meilės energijos abipusiai. Vyras negauna meilės , ir jos srautas nutrūksta. Visa meilė , kuri buvo vyriškyje , išeikvojama , o naujos negaunama – ir,  galų gale , išeina pas kitą.

Jeigu mes siunčiame negatyvią energiją (pvz. susierzinimą ) į Visatą , tai atgal ją ir gausime – nes mes tampame tokio lygio laidininkais . Kai pasiunčiama , tas ir gaunama. Negatyvi energija yra ardanti , todėl geriau jau būti pozityvios energijos laidininku.

Pati švariausia ir pozityvi energijos forma – tai meilė.

Ko gi reikia , kad tapti  Dieviškosios Meilės energijos laidininku:

1. Išmokus susitaikymo  ir nuolankumo priimant  visa tai , kaip Dievo valią , būtina negatyvias emocijas transformuoti į meilę. Išmokti atskirti tikrovę  nuo savo minčių ir siekių , pagrįstų ne realybe , o noru ją pakeisti .

Stengtis visame kame kas vyksta , matyti aukščiausiąją Meilę . Suprasti , kad egzistuoja aukščiausioji valia , aukščiausias suvokimas ir aukščiausiasis teisingumas , kuris gali būti  nesuvokiamas žmoniškais matais . Viskas šiame pasaulyje vyksta dėl to , kad mes  vystytume gebėjimą mylėti , ir visi išbandymai mums siunčiami tik dėl to .

Rytų psichologiją tvirtina , kad mūsų širdis   gali transformuoti įvairių emocijų energijas į meilės energijas .

2. Atsisakyti nuo egoizmo ir pavydo. Tikroji Meilė be pavydo ir neegoistiška . Jeigu jūs norite būti šios meilės laidininku , vystykite šias savybes savyje .

Atiduoti Meilę reikia nesavanaudiškai , be  laukimo, kad ji  pas jus grįš . Nes kitaip gali kilti mintys : <<Aš viską visiems , o man niekas ir nieko >>.

Tai pretenzija , o pretenzijos automatiškai blokuoja meilės srautą  ir uždaro širdį . Jeigu jūs nieko nelauksite mainais , jūs neturėsite jokių pretenzijų , priekaištų , nuoskaudų , susierzinimo  adresu tų , kam jūs atiduodate savo meilę .

3. Duoti meilės daugiau, nei gauti. Tada pas mus grįš dar daugiau meilės energijos. Kuo daugiau atiduodame , tuo daugiau atsilaisvina vietos naujai meilės energijai , ir , tokiu būdu mūsų energetinis lygis kyla .

4. Gauti ir priimti meilės energiją. Priimkite meilę , kurią jums duoda . išmokite priimti tai , ką jums duoda Visata . Atminkite , kad būtina  palaikyti  meilės energijos perėjimą  per  jus – o tai galima tik ,  kai mes atiduodam ir priimam harmoningai – nes ,  jeigu jūs išeikvosite  visą energiją , o naujos  nepaimsite , ji bus išeikvota … pasijaus tuštuma .

5. Išreikškite meilę veiksmuose , rūpindamiesi ir tarnaudami. Deklaruoti garsiai <<aš jus myliu ir linkiu meilės >> gali kiekvienas, bet kai reikia tai realiai daryti … Todėl, tapkite meilės veiksmais, įsikūnijimu . O dėl to nebūtina atlikti didžiulių žygdarbių , važiuoti į Afriką maitinti alkanų vaikų (nors tai, taip pat gera idėja ) – galima tiesiog  tapti savanoriu labdaringoje  organizacijoje , pavežėti ką nors, padėti panešti sunkius krepšius, atidaryti ir palaikyti duris , pakelti nuo gatvės šiukšlę ir įmesti į šiukšlių dėžę , arba net , paprasčiausiai, nuoširdžiai iš visos širdies  nusišypsoti.

6. Dėkokite!  Net gi jei jūs nejaučiate dėkingumo už vyksmą, vis dėlto stenkitės dėkoti mintyse. Dėkingumas atveria širdį ir pripildo ją meile.

7. Atjauskite, bet ne gailėkite.

Atjauta pripildo širdį meile. Ji skiriasi nuo gailesčio – gailestis pasireiškia kūniškame lygyje , o atjauta – dvasiniame. Gailestis išeina iš ego ir neša ardomąją energiją. Gailestis suspaudžia širdį , o užuojauta  ją atveria.

Pvz., jūs matote ligonį, ir jums jo gaila, nes jo kūnas kankinasi, bet, jei pažiūrėti iš dvasinio požiūrio taško, tai galima suprasti, kad liga jam pasiųsta ne šiaip sau . tai pamoka, kurią jis turi praeiti, kad priartėti prie meilės. Jo kančios dėl meilės stokos. Supratę tai, jūs prisipildykite atjauta , o ne gailesčiu.

8. Būkite čia ir dabar. Gyvenkite  šią akimirką – nes patirti meilę galima tik  esamajam laike.

9. Gyvenkite širdimi, o ne protu, bet klausykite išminties.

Meilę galima išjausti širdimi , bet protas nesugeba jos suprasti. Nepainiokite skirtingų pozityvių emocijų, išjautimų, prisirišimų ir norų su meile. Veiksmai turi būti išmintingi, o ne eiti vedami emocijų.

<< Be meilės , atjautos ir supratimo, logika be prasmė >>.Maxaradži.

10. Būkite geraširdžiai –žiūrėkite į visus taip , lyg jie būtų jūsų mylimi šeimos nariai – tada net jūsų nekenčiantys ir priešai, taps visiškai kitokie. Nuoširdus geranoriškumas atvers jūsų širdį kitų žmonių atžvilgiu.

Jie  pajus jūsų meilės bangą ir atsakys abipusiai, nešdami meilės bangą toliau.

11. Taip pat –mylėkite ir save. Priimkite save  su visomis savo teigiamomis savybėmis ir neigiamomis, su visais trūkumais, bet nenaudokite to kaip pasiteisinimo, kad nedirbti su savimi. Žiūrėkite į save kaip mylintis tėvas, kuris žino, kas geriau jo vaikui , o ne, paprasčiausiai, vykdo jo užgaidas.

Tėvas priima vaiką tokį, koks jis yra  ir myli jį be jokių sąlygų. Jūs dalelytė šios Visatos. Skriausdami save, ar ką nors kitą, jūs žeidžiate Visatą. Nepriimdami ir nemylėdami savęs, jūs nepriimate tos dieviškosios dalelytės, kuri yra jumyse ir, reiškia , jūs nepriimate Dievo . Todėl, kad pamilti Dievą pilnai, reikia pamilti ir save. Linkėkite meilės ne tik kitiems, bet ir sau.

Dievas mums duoda čia ir dabar viską, ko reikia mums, kad būti Ramybėje ir Meilėje , o mūsų pasirinkimas priklauso nuo reagavimo būdo – priimti visa kas vyksta ramiai ir su meile, arba, atvirkščiai.

 

Marina Blekt
http://waytosoul.ru/node/8345
Vertė: Su Meile –Roma J.