Mintis yra energija.
Žmogus per dieną pergalvoja apie 65000 minčių. Ir tik apie 2 procentai jų yra nuosavos.
Kieno gi kitos?
Kiekviena sugalvota ir į eterį paleista mintis (energijos dozė) išlieka. Eteris aplink mus pilnas minčių, kurias mūsų protas, kaip imtuvas, nuolat fiksuoja.
Esame girdėję, kad mintis, žodis ir veiksmas – tai Dieviškoji trejybė, kuri, veikdama vieningai, sukuria materialius daiktus, reiškinius, įvykius.
Viena pati mintis neturi kuriančiosios galios. Tik tada, kai nesąmoningas protas užsikabina už minties ir pradeda ją išjausti, mes pradedame spinduliuoti tos minties dažnio energiją.
Tada prote atsiranda žodžiai, sakiniai, kuriantys scenarijų. Tai jau antroji trejybės dalis – žodis. Nors ir neištartas garsiai, jis turi galią.
Jeigu protui leidžiame įsijausti dar giliau, atsiranda vaizdiniai, vizijos. Tai jau trečioji trejybės dalis – veiksmas. Taip, vizualizaciją galima priskirti prie veiksmų, nes jos pagalba generuojama energija, kuri išjaustos ir žodžiais apibūdintos minties energiją paverčia kuriančiąja jėga.
Taigi, pati mintis neveiksni ir nepavojinga. Energijos ji neatima iš mūsų tol, kol mūsų protas už jos neužsikabina.
Būdami sąmoningi mes galime stebėti mintis ir leisti joms eiti savo keliu. Mūsų sąmoningai pastebėtos mintys praranda savo įtakos mums galią.
Mūsų sąmoningai generuotos, išjaustos, apibūdintos ir suvizualizuotos mintys yra ta Dieviškoji galia, kuria Visavienybės sąmonė pasireiškia per mus.
Tai Dieviškumo dovana mums, kurios pagalba mes kuriame savo pasaulį.
Mokinkimės savo pasaulį kurti sąmoningai!
Ačiū Dieviškumui už šį suvokimą!
Robertas Karvauskas
