Dievas yra Visavienybė. Jis yra visur ir visame kame. Jis yra Viskas, Kas Yra. Visą visumą galima pavadinti Visata, Gamta, Pasauliu, ar dar kaip nors. Esmė nuo to nesikeičia. Aš vadinu tai Dieviškumu arba tiesiog Dievu.
Kiekvienas iš mūsų esame visumos, t. y. Dieviškumo dalis.
Jeigu aš tai suprantu, pripažįstu ir pasitikiu Dieviškumu, tai mano sprendimai yra Dieviškumo sprendimai. Kaip aš galiu abejoti jų teisingumu? Kaip aš galiu manyti, kad Dieviški sprendimai gali duoti neigiamą rezultatą?
Tikėjimas ir pasitikėjimas Dieviškumu reiškia neabejotiną supratimą, kad visi sprendimai ir visi rezultatai yra Dieviški ir neša tik gėrį.
Net jeigu mūsų protui ir atrodo, kad kažkas yra blogai ar netobula, tai mes privalome save grąžinti į supratimą, kad mūsų protas gali ir nežinoti, kas yra mums geriausia, bet Dievas tikrai tai žino.
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Protas nesugeba pamatyti viso vaizdo ir galutinio rezultato. Jis nesugeba suprasti, kodėl jam duodama konkreti patirtis ir kaip jis ją galės pritaikyti numatytam rezultatui pasiekti.
Bet Dievas žino visą kelią ir mato visą vaizdą. Niekas neduodama šiaip sau ir neprapuola veltui. Viskas tikrai bus panaudota pačiam geriausiam rezultatui gauti.
Todėl nėra kito kelio, kaip tik pasitikėti savo Dieviškais sprendimais be jokių abejonių ir visus rezultatus priimti kaip gerus ir būtinus resursus. Ugdyti savyje supratimą, kad Dieviškumas veikia per mane ir naikinti savyje „diversantus“ – tai yra abejones.
Abejonė – baisiausias priešas. Ji rodo nepasitikėjimą Dieviškumu.
Tada ir sprendimai ir rezultatai yra ne iš Meilės ir Šviesos, o iš abejonės – nevilties ir tamsos.
Dievas tai leidžia, nes tai taip pat yra resursas, vedantis į tobulėjimą, kaip duobės dugnas, leidžiantis suprasti ir pajausti pagrindą ir pradėti lipti atgal į šviesą.
Bet tai daug ilgesnis kelias su paklydimais ir grįžimu atgal į Dieviškumą.
Savo Dieviškumo, ne kaip savęs išaukštinimo, o kaip savo esmės supratimas ir abejonių savo sprendimais ir jų rezultatais sunaikinimas yra tiesiausias kelias į Visavienybę – Dievą.
Ačiū Tau, Dieve, už šį praregėjimą!
Robertas Karvauskas 2009-12-18