Robertas Karvauskas

Mano vardas Robertas Karvauskas. Iš tiesų, tai ką papasakosiu, nėra pačios šviesiausios mano gyvenimo akimirkos, todėl nesinori per daug lysti į praeities detales ir knaisiotis po tuos dalykus… bet noriu, kad pamatytum, jog esu lygiai toks pat kaip ir tu, kad turėjau lygiai tokių pat problemų kaip ir dauguma žmonių. Tik todėl grįžtu į savo praeitį ir pasakoju šią istoriją.

Savo istorijos pradžią pavadinčiau:

Miegantis ir natūraliai einantis į savo gyvenimo krizę

Būtent taip. Ir tik dabar, po viso to, matau, kokio menko sąmoningumo, tada iš tiesų buvau. O atrodo gyveni, sunkiai dirbi (tuo metu jau buvau išėjęs iš valstybinės įstaigos ir kūriau savo verslą), kartais spėji šiek tiek pasidžiaugti gyvenimu ir tiesiog, atrodo, judi į priekį.

Tuo metu, lyg tyčia, prasidėjo 1998 metų Rusijos ekonominė krizė ir verslas pradėjo važiuoti žemyn. Tai buvo tik duobės pradžia. Duobės, kurią pats sau išsikasiau. Kuo toliau, tuo blogiau ir blogiau viskas klostėsi.

Pati sunkiausia mano gyvenimo akimirka

Nuolatinė įtampa versle, didžiulis nerimas ir nepakeliama baimė dėl ateities. O kaip reikės gyventi toliau!? Visas kurtas pasaulis, atrodo griūna, o aš negaliu nieko dėl to padaryti! Toks jausmas, kad nėra jokio išsigelbėjimo!

Nesugebu palikti įtampos darbe, todėl ji persikelia ir į šeimą.  Santykiai prisipildo nuolatinių kaltinimų ir pykčių, nevedančių niekur kitur, kaip tik į dar didesnę duobę ir neviltį.

Klausimų daug, o atsakymų – nei vieno!

Būtent, didžiausia neviltis apima tada, kai visiškai nežinai ko imtis, kad pagerinti padėtį. Atrodo kuo toliau, tuo blogiau. Didžiulis vidinis skausmas ir nerimas išsiurbia viską. Ir žinai kas baisiausia? Tai, kad matai, kaip kitiems sekasi, o TAU NE! Tas nuolatinis savęs lyginimas su kitais. Tai tik dar labiau apsunkina situaciją. Bendrauji su žmonėmis, matai, kad jiems sekasi, jie gali šypsotis, o pas tave VISKAS GRIŪNA. Tada jautiesi visišku NEVYKĖLIU! Aišku, kai paklausia „kaip sekasi“, atsakai „gerai“, pats tuo netikėdamas.

Atrodo jokios vilties ir jokio išsigelbėjimo!

Tiesiog gyvenimas privedė prie tokios situacijos, kai visiškai nematai jokios prasmės, viduje tuščia ir nėra jokio išsigelbėjimo prošvaistės! Noriu pasakyti tik tiek, kad lengviausia išgyventi tada, kai turi priemones. Tada bent žinai ką turi daryti ir kodėl. Tuo metu pas mane tokių dalykų nebuvo…

Pamenu, kai važiuodavau automobilyje, po įtemptos ir pilnos streso dienos, vis prašydavau, kad jei kas nors yra “Ten”, jei yra kažkas didesnis ir galingesnis, tegu duoda ženklą, tegu parodo ką man dabar daryti! Nusibodo, nebegaliu taip daugiau, kažkas čia ne taip! Juk turi būti kažkas. Turi būti kažkoks pagrindas!

Ir gyvenimas po truputį pradėjo duoti atsakymus

Kaip tik tuo metu su seserimi kilo diskusija apie bibliją, ir net nežinau kodėl tai mane paveikė, nes anksčiau tokie dalykai būtų tiesiog praėję pro mane, lyg nebuvę, bet dabar kažkas nutiko. Tuo metu biblijos dar neskaičiau, bet tiesiog jaučiau, kad joje yra kažkokia esmė,kažkas, ko man reikėjo. Kažkokia mažytė vilties prošvaistė.

Po to draugas atnešė Aleksandro Svijašo knygą „Kas mums trukdo praturtėti“. Nuo tos knygos ir prasidėjo mano lipimas aukštyn (bent jau man taip atrodė tuo metu…).

Pradėjau vis giliau lysti į šiuos dalykus – į visą tą saviugdos jūrą, ir atrodo viskas lyg ir pradėjo taisytis. Sužinojau naujų savęs tobulinimo technikų, kurios pradžioje veikė, ir, atrodė, kad labai stipriai.  Pradėjau lankyti vis daugiau ir daugiau seminarų, skaityti knygas, mokytis, žiūrėti… šiuo klausimu pradėjau save labai spausti.

Juk pabendrauji su kitais, jie papasakoja kokie jie šaunūs, o tu dar ne! Automatiškai save lygini ir jautiesi PRASTESNIS, o tai skatina dar daugiau ir uoliau užsiiminėti saviugda. „Aš galiu įveikti save“. Ši mano ego kova su savimi tęsėsi 10 metų! Tas iliuzijos vijimasis tęsėsi 10 metų!

Ir visa 10-ies metų saviugda – į kanalizaciją?

Kaip jau minėjau, viskas atrodo veikia puikiai, atrodo valdai savo emocijas, atrodo esi pasitikintis savimi ir laimingas. Santykiai su žmonėmis, taip pat atrodo puikūs!

Iki pirmo sunkaus įvykio gyvenime. Galbūt ir tu tai patyrei, kai užklumpa netikėti sunkumai, užmiršti viską, ką išmokai skaitant knygas, lankantis seminaruose, atliekant pratimus! NIEKO NELIEKA! Skaudžiausia, kad tada visi pamato tavo TIKRĄJĮ veidą ir tai, kas IŠ TIESŲ yra pas tave viduj!

Atrodo viskas vyksta taip: tu visą savo negatyvą: pyktį, nerimą, puikybę… tiesiog užspaudi giliai giliai savyje… ir, esant įtemptai situacijai, tai išlenda VISA SAVO JĖGA! Ir patikėk manim – ta jėga didžiulė! O kas po to?

Ir vėl dugnas, vėl skausmas, vėl vidinė kančia ir konfliktas!

VISKAS! Visai tai kelionei jau buvau skyręs 10 metų! Nebegaliu. Negi dar tiek pat laiko tą patį reikės daryti ir nieko negauti! Na žinoma, rezultatai kažkokie buvo… buvo ir naujas verslas, buvo ir geresni santykiai šeimoje ar su kitais žmonėmis… BET skausmas mano viduje, mano širdyje tai nedingo! Tada vėl NEVILTIS! Tiek dirbau, tiek laiko, tiek pastangų, o aš vis tiek TUŠČIAS ir nelaimingas! Su tuo kankinančiu skausmu pradėjau melstis… melstis iki nuoširdžių ašarų. Tai buvo tiesiog 100% nuoširdi malda, kuri šiek tiek išlaisvino ir, manau, įtakojo, tolesnius įvykius ir pokyčius.

Tikrasis lūžis gyvenime, pakeitęs viską!

Gyvenimas mane atvedė į Vienybės universiteto aukštų vibracijų palaimos energijos (Dikšos) perdavimo kursą. Praktikos šio kurso metu nerealiai mane išvalė. Atėjo suvokimas kame viso to esmė. Tas suvokimas, atrodo, nusinešė visą mano naštą, visą skausmą ir, pagaliau, MANE UŽPILDĖ! Pajaučiau ką reiškia tikroji dvasinė ramybė! Kai gavau stiprų vidinį išsivalymą, atsivėrė vidinis supratimas, dėl ko žmonės, turėdami geriausias technikas, negali savęs ištobulinti, negali gauti tos laisvės ir atsirišimo. Visa tai įvyko 2010 metais!

Tai buvo kertinis gyvenimo pasikeitimas. Prieš tai, atrodo eidavai gyvenimu lyg per brūzgynus, kai viskas kabinasi, rūbai plyšta, kūnas kraujuoja ir alina didžiulis skausmas, kurio neina nė trupučio sumažinti. Būtent tokia buvo mano kelionė! Ir po to… šie brūzgynai tiesiog dingo. Pasidarė šviesu, gražu. Pasirodo nebereikia kovoti su pasauliu, visi siūlo pagalbą. Viskas lyg raudonu kilimu paklota. Iš viso vidinio skausmo liko tik nuoširdi padėka.

Visiškai išnyko nerimas ir įtampa iš mano gyvenimo. Dabar tiesiog paleidžiu ketinimą ir žinau, kad mano pasaulis tai sutvarkys pačiu tinkamiausiu būdu. Tiesiog PASITIKIU juo. Ir jis dar nė kart manęs neapvylė! Todėl automatiškai išnyko bet koks nerimas dėl ateities. Prasidėjo tikroji dvasinė kelionė į save! Tik dabar, savo patirtimi, žinau kas yra tikroji Harmonija ir koks, iš tiesų, pasaulis TOBULAS! Harmonija santykiuose su aplinka ir, svarbiausia, – su pačiu savimi!

Tada atėjo vidinis nurodymas

Po viso to atėjo vidinis nurodymas, kad turiu greit pradėti tuo dalintis. Šį raktą, kurį atradau savo širdyje, nuo to laiko, stengiuosi perduoti žmonėms. Sukūriau svetainę GyvenimoRytas.lt, įkūriau Gyvenimo Ryto klubą, kuriame pradėjau dalintis savo patyrimu. Klubo temoms iš vis nesiruošdavau – viskas ateidavo iš vidaus. Pradėdavau kalbėti ir tiesiog viskas liedavosi per mane. Tiesiog buvo pasakoma tai, ko ir reikėdavo tuo momentu.

Po daugybės klubo susitikimų supratau, kad reikia paruošti seminarą ir viską nuosekliau sudėlioti. Tada gimė nuosekli mokymo sistema – Sąmoningumo Mokykla. Tai buvo sukurta tam, kad žmogus galėtų išsilaisvinti iš skausmo ir nereikėtų eiti tuo keliu, kurį ėjau aš. Sąmoningumo mokykla skirta tiems, kurie nori surasti savo gyvenimo prasmę, pagerinti santykius su žmonėmis ir pačiu savimi, išmokti valdyti savo gyvenimą!

Kai gavau vidinį nurodymą dalintis tuo su pasauliu, buvau labai užsiėmęs savo verslu. Pradėjo kilti mintys: “Juk nespėsiu, neturiu laiko, reikia rūpintis ir šia veikla…”. Pasaulis tai išsprendė už mane per kelias savaites. Dabar savo versle dalyvauju tik kaip patarėjas ir konsultantas. Viskas! Pasaulis pats viską sudėlioja į savo vietas.

Pradėjau mokyti žmones, kaip savo širdyje atrasti gyvenimo tikslą ir laimingo gyvenimo raktą, ir negaliu atsidžiaugti, matydamas, kaip žmonės atgimsta. Jie ateina su didžiuliu skausmu, pradeda pasakoti, ir tai juos priveda net iki ašarų… O išeina su šypsena, palengvėjimu ir didžiuliu dėkingumu. Žmonės sako, kad gauna atsakymus į savo vidinius klausimus ir konkrečius nurodymus savo dvasinio tobulėjimo keliui. Sako, kad gauna receptą laimingam gyvenimui! Pasakoja, kaip gerėja jų santykiai su žmonėmis, šeima ir kaip kyla pasitikėjimas savimi. Žmonės rašo, kokį tobulą ir harmoningą pradeda matyti pasaulį. Nelieka praeities skausmo ir pranyksta nerimas dėl ateities (kas nutiks, kaip gyvensiu?…).

Kiekvienas gali to išmokti. Kiekvienas gali išsilaisvinti. Jei jauti, kad gyvenimas vyksta ne taip kaip turėtų, jei jau kaupiasi ar susikaupė kritinis skausmo kiekis, noriu, kad išbandytum tai, ko mokau. Tiesiog patikrink ir pažiūrėk. Jei tai tau netiks, nieko tokio. Grąžinsiu visus sumokėtus pinigus. Noriu prisiimti sau visą riziką, kad tik tu turėtum galimybę tai patirti ir suteiktum man džiaugsmo tau padėti. Mano tikslas – matyti tavo džiaugsmu spindinčias akis ir plačią šypseną einant per gyvenimą!