Mieliausi draugai,

Gyvenimo ryto stovyklose dalyvavau prieš kelis metus. Jeigu kas tuo metu būtų man pasakojęs kur tai nuves, greičiausiai pasukiočiau pirštu prie smilkinio 🙂

Dėkinga Kūrėjui, kad į mano gyvenimą atėjo toks mokytojas kaip Robertas. Prieš tai buvo daug knygų, teorinės medžiagos, savarankiškų meditacijų.. ir šiaip kažkokio mėtymosi, blaškymosi.

Kažkodėl labai gerai prisimenu po II tros pakopos savo plaukus. 🙂

Kai moterys rytais šukuoja plaukus,
Nustebusi aušrinė slepiasi už šilo,
Pasaulis visas pagarbiai nutyla
Ir baltas rytas šypsosi palaukėj,
Kai moterys rytais šukuoja plaukus…

Kai moterys rytais bučiuoja vaiką,
Nutyla paukščiai ir nurimsta vėjas,
Ir džiaugsmas vaikšto saulėtom alėjom,
Ir rausta debesynuos žvaigždės paikos,
Kai moterys rytais bučiuoja vaiką…

Kai moterys rytais palaisto gėlę,
Ją laimina dangus ir meilės deivės…
Jos saugo šį pasaulį lyg kareivės,
Jų ginklas – grožio ir kantrybės strėlės,
Nes jos kas rytą laisto gėrio gėlę…  

Dalia Teišerskytė

 

Šiai dienai plaukiu per gyvenimą lyg upė. Ir man gera. Be abejonės atsiranda kliūčių, bet jos kitokios. Tiksliau aš kitokia 🙂

Jaučiu ir žinau, kad nuolat esu Saugoma ir Mylima, kad verta būti Kūrėjo Meilės, tiesiog todėl, kad esu.

Keli faktai kas pasikeitė:

Sugrįžo vyras į šeimą, palikau apskaitos skyriaus vadovės vietą tarptautinėje kompanijoje (kolegos stebėjosi, kad turbūt vienintelė, kuriai pavyko taip gražiai atsisveikinti), labai lengvai įstojau į kineziterapijos studijas,jau antri metai studijuoju TKM. O svarbiausia dalinuosi tuo, kas gera.

Kai esi pilnas ir žinai, kad Besąlyginės Meilės šaltinis beribis, nesibaigiantis, norisi dalintis. 

Su geros dienos linkėjimais,
Ana

Ana