Laba diena, visų pirma, norėčiau padėkoti
už vakar vykusį seminarą „Tikrosios laimės
pagrindai“.

Džiugu, kad šitokiu būdu žmonėms padedate, rodant
jiems meilės kelią.

Kvietimą į Jūsų seminarą gavau gimtadienio proga.
Taip, buvau skaičiusi nemažai knygų ir dar vieną
gavau kartu su kvietimu į šį seminarą. Manau,
kiekviena kažkiek padėjo tam tikru metu, kažko
išmokė… bet žinoma, buvo toks metas kai viską
tiesiog reikėjo praeiti pačiam ir tuo momentu
reikėjo ieškoti atsakymų savyje pačiame, ir pažinti
save, ir savy pagaliau atrasti „tą kažką“ ko trūksta.

Iš tiesų net atradus tą kelią ir jį pasirinkus
neišvengiamai yra išbandymų, bet svarbiausia eiti
pirmyn ir pasitiketi Juo – meile. Kiekviena diena,
kažkur veda, kartais netgi tam atrodo teisingam kely
nežinai kur pasukti, ar kaip geriau elgtis, bet taip
pat tuo momentu žinai kad negali abejoti Meile.

Jūs minėjote kad ejote tarsi per erškėčius, o vėliau
atsivėrė laukai. Pažystamas jausmas, mano situacija
buvo kiek kitokia, bet tuo pačiu pavidalu, kai reikėjo
susidurti su tuo ko nenorėjai, bet reikėjo…

Svarbiausia kad po tamsos išaušo gyvenimo rytas, o
tada turbūt jautiesi kaip „šviesos karys“, buvo
akimirkų kai buvo tamsu ir turėjai kovoti, kad
įrodytum kad myli. 🙂

Nuoširdžiai AČIŪ už Jūsų seminarą, už nuoširdumą…
Tegul Meilė lydi Jus ir jūsų darbus visur ir visada:)

Dovilė S.