Pirmiausia noriu padėkoti už puiku seminaru ciklą Robertui,už jo meilę
ir supratimą, už parodytą kelią.
–
Kaip ir daugelio žmonių, taip ir mano gyvenimo kelias tapo duobėtas,
akmenuotas su pakelėje styrančiomis problemomis, kurios vis augo ir
bujojo. Netekau jėgų eiti tokiu keliu, rodos įveiki vieną atkarpą,o prieš
akis kita, dar sudėtingesne atkarpa.Kai visai jėgos apleido teko sustoti.
–
Galvoje be paliovos sumosi klausimai: Ką daryti? Kiek tai dar tęsis?
Į ką kreiptis? Kas kaltas? Viešpatie ką man nori pasakyti? O tada, spyris
į nugarą“ ir aiškus atsakymas, kad jokių problemų nėra,pati didžiausia
problema esu AŠ.
–
Taip pries 5 metus pradėjau ieškoti kelio i save. Knygos,straipsniai, filmai,
žmonių pasakojimai, paskaitos, seminarai ir t.t…
–
Kuo daugiau teorinių žinių tuo daugiau abejonių, baimių ir nepasitikėjimo.
Manasis AŠ užspaudė mane į kampą, atsidūriau aukos pozicijoje, bet širdies
kamputyje vis dar žybsėjo entuziazmas, kad viskas gali būti kitaip.
–
Suvokiau, kad vien žinių man neužtenka. Iš kur aš visa tai žinau? (apie savęs
pažinimą aš skaičiau, girdėjau, mačiau filmuotą medžiagą), bet pati gi
to nepatyriau.
–
Vienas po kito mano gyvenime atsirado žmonės, kuriuos šiandien aš galiu
vadinti bičiuliais, tai jie mane daug ko išmokė, vėl įžiebė viltį ir tikėjimą. Po
truputėlį atsistatė sušlubavusi sveikata, atsirado noras gyventi,džiaugtis ir
mylėti. Į daugelį klausimų atsakymus gaunu medituodama.
–
Rugpjūčio mėn., po Roberto seminaro apie streso valdymą vėl naujas
suvokimas, kad tai tas mokytojas iš kurio aš galiu pasisemti ne tik žinių,
bet ir praktikos.
–
Šis seminarų ciklas man taip pat pateikė atsakymą į labai svarbų klausimą,
patys nuoširdžiausi padėkos žodžiai Robertui.
–
Vis negalėjau įvardinti kam aš meldžiuosi (ir vienaip negerai,ir kitaip nesigauna).
Prieš porą savaičių sapnavau Mama (kuri iš šio pasaulio jau iškeliavusi),
ji man sakė kad labai nori sugrįžti pas mane. Niekaip negalėjau sudėlioti ką tai
galėtų reikšti, o štai dabar žinau – turiu aš kam melstis!
–
Kelia į save galiu palyginti su namo statyba – pati dariau projektą, pati kasiau
pamatus, kuriuos padėjo supilti bičiuliai, o štai Robertas padėjo patį svarbiausią
kertini akmenį ir ant šių pamatų ketinu pastatyti Dieviškus rūmus.
–
Ačiū Robertai už raktą, kuriuo atrakinsiu šių Dieviškų
rūmų duris.
Su didžiausia meile