Rūtą seminare paskatino sudalyvauti nesibaigiantis skubėjimas ir nuolatinis chaosas gyvenime, tad ji norėjo patirti ramybę ir atsikratyti ją slegiančios įtampos. Pirmasis stebuklas įvyko iš karto po seminaro: „Reikėjo išeiti iš paskaitos anksčiau nei viskas baigėsi, nes reikėjo iš sodybos parvežti vyrą. Įvyko kažkoks stebuklas – radau jį jau grįžusį, pakurstytą krosnį ir jį patį gerai nusiteikusį… Nepamenu, ar yra taip buvę anksčiau. Pagalvojau,o kad visada būtų galima jausti tokią RAMYBĘ“.
Kaip sako pati Rūta seminare ją labiausiai paveikė nerealiai spinduliuojanti gėrį ir meilę lektoriaus asmenybė: „Esu susipažinusi su didele dalimi medžiagos, girdėtos paskaitoje, tačiau gyvas bendravimas paliko daug gilesnį įspūdį.“