Pirmiausia,noriu padėkoti,kad JŪS esat 😉
kad yra toks GYVENIMO RYTAS 🙂

Gal mano atsiliepimas ir bus trumpas, bet parašysiu
tai,ką pajaučiau po seminarų. Seniai domiuosi visais
tais dalykais (nežinau,kaip vienu žodžiu įvardinti :))
apie kuriuos kalbėjo Robertas per paskaitas. Daug knygų
perskaityta, daug audio paskaitų perklausyta….
beveik visas žinias aš turėjau… bet Robertas, kaip aš
sakau draugams, „sutvarkė mano galvoje spintą“: kažkokias
apdulkėjusias žinias „išpurtė“ ir vėl pakabino, kažkokias
sujauktas mintis krūvoje „išrūšiavo“ ir gražiai „sulankstęs“
sudėliojo ir, žinoma, keletą tuščių lentynų „užpildė“ naujomis
žiniomis 🙂 Viskas buvo labai gerai susisteminta 🙂 Man to
ir reikėjo :)Jau pasakoju ir rekomenduoju visiems draugams
nueiti į seminarų ciklą 😉 Dėkoju JUMS!

Tania P.

Sveiki visi, ieškantieji… Aš irgi, taip pat
kaip ir tu dabar, kai skaitai šį pranešimą,
kažkada ieškojau labai labai, to atsakymo visur…

Atsakymo? Taip atsakymo kuris kiekvienam yra savitas,
kiekvienam kartu ir toks pat, ieškome laimės, ieškome
meilės, bei tikslų išsipildymo.

Sąmoningumo mokyklos seminarai turi atsakymą į šiuos
ir daugiau klausimų, iš esmės jie turi visą sistemą
kuri gamina atsakymus ir kas svarbiausia, ten tu
sužinai, kad ta sistema esi pats tu.

Ir visi tau reikalingi atsakymai ateina iš
vidaus, iš tavo gelmių ir tuomet gali visiškai
suvokti savo atsakymo 100 procentiniu tikrumu.
Nes tik tu vienas žinai ko tu ieškai, o kiti tau
gali tik padėti tai rasti – ateik, išgirsk, patirk
ir atrask, palinkėčiau kiekvienam kuris vis dar dvejoja.

Simanas K.

Sveiki. Prieš eidama į seminarą jaučiausi tarsi
pasiklydusi savyje, lyg ir viskas gerai, bet ne
taip, kaip aš to noriu. Gyvenau taisykle „akis
už akį, dantis už dantį“. Gyvenau ne veidrodiniu
dėsniu, o buvau pati tuo veidrodžiu.

Dabar aš supratau, kad buvau egoiste, nors savęs
tokia nelaikiau, atrode taip elgtis buvo teisinga,
tačiau savas ego kentėjo ir kėlė be galo daug vidinės
filosofijos, kodėl aš negaunu atgal to ko noriu, juk
stengiuosi. Ir kas juokingiausia kai pasiduodavau
viskas pradėdavo tarsi savaime spręstis aplinkui.
O kai tai pradėdavo darytis, aš prieidavau dar blogesnių
išvadų, kad man viskas dzin, o gal jau to net nebereikia.

Taip lengvai nutraukdavau santykius, kurie nebuvo tokie
blogi su priešinga lytimi, ir galiausiai įskaudindavau
žmones.

Didžiausią vertybe laikiau savo darbą. Kurkas paprasčiau,
žinai kaip ten elgtis, kad gauti norimų rezultatų,
kas su artimiausiais žmonėmis viskas vyko priešingai.
Darbo garbinimas atėme ne tik laiką, bet ir norą
gyventi savo gyvenimą. Lengvai „saldžiau“ santykius
su draugais, kurių praktiškai nebeliko, su šeima.

Ir kai galų gale supratau, kad aš jau tapau „zombiu“,
kuomet diena po dienos skrieja kuomet as nebebūnu
sąmoneje savo, atėjau pas jus. Tarsi nemažai žinojau
apie šypsenos galią, tarnystę, pasitikejimą, bet aš
tai taikiau ne ten ir ne taip kaip reikia iš tiesų.

Ačiū jums labai labai LABAI! Dabar aš žinau atsakymus
į mano klausimus, kurie mane kankindavo ir keldavo
įtampą, o po to galiausiai nusivylimą. Dabar aš
prabundu su šypsena, kai anksčiau rytas būdavo pats
bjauriausias laikas dienos, kol nenuvyksi į darbą,
o išeiginė diena būdavo kažkokia katastrofa.

Būtent dabar as sutelkiu demesį į save ir žinau,
kad reikia gyventi su meile apskritai viskam, ir
gyventi dėl kitų rūpinantis savimi. Savo ego
nugesinau, nesisupsiu ant švytuoklių, laikysiuos
taisyklių, gyvensiu sąmonėje ir su meile…
Amžinai jums dėkinga už parodytą kelią.

Danguolė

Pirmiausia noriu padėkoti už puiku seminaru ciklą Robertui,už jo meilę
ir supratimą, už parodytą kelią.

Kaip ir daugelio žmonių, taip ir mano gyvenimo kelias tapo duobėtas,
akmenuotas su pakelėje styrančiomis problemomis, kurios vis augo ir
bujojo. Netekau jėgų eiti tokiu keliu, rodos įveiki vieną atkarpą,o prieš
akis kita, dar sudėtingesne atkarpa.Kai visai jėgos apleido teko sustoti.

Galvoje be paliovos sumosi klausimai: Ką daryti? Kiek tai dar tęsis?
Į ką kreiptis? Kas kaltas? Viešpatie ką man nori pasakyti? O tada, spyris
į nugarą“ ir aiškus atsakymas, kad jokių problemų nėra,pati didžiausia
problema esu AŠ.

Taip pries 5 metus pradėjau ieškoti kelio i save. Knygos,straipsniai, filmai,
žmonių pasakojimai, paskaitos, seminarai ir t.t…

Kuo daugiau teorinių žinių tuo daugiau abejonių, baimių ir nepasitikėjimo.
Manasis AŠ užspaudė mane į kampą, atsidūriau aukos pozicijoje, bet širdies
kamputyje vis dar žybsėjo entuziazmas, kad viskas gali būti kitaip.

Suvokiau, kad vien žinių man neužtenka. Iš kur aš visa tai žinau? (apie savęs
pažinimą aš skaičiau, girdėjau, mačiau filmuotą medžiagą), bet pati gi
to nepatyriau.

Vienas po kito mano gyvenime atsirado žmonės, kuriuos šiandien aš galiu
vadinti bičiuliais, tai jie mane daug ko išmokė, vėl įžiebė viltį ir tikėjimą. Po
truputėlį atsistatė sušlubavusi sveikata, atsirado noras gyventi,džiaugtis ir
mylėti. Į daugelį klausimų atsakymus gaunu medituodama.

Rugpjūčio mėn., po Roberto seminaro apie streso valdymą vėl naujas
suvokimas, kad tai tas mokytojas iš kurio aš galiu pasisemti ne tik žinių,
bet ir praktikos.

Šis seminarų ciklas man taip pat pateikė atsakymą į labai svarbų klausimą,
patys nuoširdžiausi padėkos žodžiai Robertui.

Vis negalėjau įvardinti kam aš meldžiuosi (ir vienaip negerai,ir kitaip nesigauna).
Prieš porą savaičių sapnavau Mama (kuri iš šio pasaulio jau iškeliavusi),
ji man sakė kad labai nori sugrįžti pas mane. Niekaip negalėjau sudėlioti ką tai
galėtų reikšti, o štai dabar žinau – turiu aš kam melstis!

Kelia į save galiu palyginti su namo statyba – pati dariau projektą, pati kasiau
pamatus, kuriuos padėjo supilti bičiuliai, o štai Robertas padėjo patį svarbiausią
kertini akmenį ir ant šių pamatų ketinu pastatyti Dieviškus rūmus.

Ačiū Robertai už raktą, kuriuo atrakinsiu šių Dieviškų
rūmų duris.
Su didžiausia meile

Ina

Šie seminarai man buvo tikrai naudingi.
Kol nežinojau pagrindinių gyvenimo dėsnių,
niekaip nesupratau iš kur kyla problemos,
o nuolatinis liūdesys varė tisiog iš proto
ir vis klausdavau saves – nejaugi pagrindinė
gyvenime paskirtis yra kentėti? Atramos visuomet
ieškojau išoriniuose dalykuose.

Po šių seminarų geriau padėjau suprasti save
ir apink mane vykstančius gyvenime dalykus.
Tai tikras palenvėjimas. Labai patiko, kaip
Robertas papratai, logiškai ir aiškiai išdėstė
pagrindinius laimingo, pilno ir kupino meilės
gyvenimo principus.

Labai laukiu sąmoningumo mokyklos renginių ir
toliau keliauti šiuo keliu.
Ačiū 🙂

Eglė S.

Dėkoju, už atsakymus į ilgą laiką kamavusius klausimus.
Aš juos tiesiog „sugėriau“. Seminaro metu „daug taškiukų
susidėliojo ant i“, džiaugiuosi dėl to.

Tai buvo tai, ko dabar ieškojau. Per kančias, skausmą,
nusivylimus buvau atradusi meilės ir tikėjimo kelią,
tačiau jis turėjo daug spragų, tiesiog trūko pagrindų,
nuoseklių žinių, patvirtinimo, kad pasirinkimas teisingas,
palaikymo neišklystant iš šio kelio.

Viduje žinojau, kad galima pradėti valdyti savo gyvenimą,
bet iki pilno vaizdo kaip tą padaryti trūko pagrindinių
mozaikos dalių, o ir kitos – išmaišytos.

Žodžiais sunku apsakyti kaip gera jausti, kaip aiškėja
suvokimas kas aš esu, kokie dėsniai veikia Visatoje,
kas yra Vienis ir t. t. ir t. t.

Žinoma, dabar mano protas turi labai daug „darbo“ – svarstyti,
„gromuluoti“ gautas žinias, o sąmonė – jas pilnai priimti.
Atsirado viltis, ją stiprina žodžiai: „Neturiu kitų rankų,
kitos galvos – tik tavo“.
Dėkoju Dievui, kad atvedė pas Jus. Dėkoju Jums.

Angelija K.

Pastaruoju metu vis dažniau natūraliai nebesinori
kažką teigti ar neigti, siūlyti, rekomenduoti,
patarti… vis labiau atrodo išmintinga tiesiog
pasidalinti asmenine patirtimi kurią kiti galbūt
įvertins bandydami pasidaryti savąsias išvadas.

Taigi trumpai nupasakodamas savo įspūdžius iš
Roberto seminarų ciklo. Ko gero labiausiai
išskirčiau vienintelį galiausiai ir giliausiai
išlikusį jausmą. Ji ko gero būtų galima pavadinti –
„suveikė“.

Atrodo per visus keturis bendravimo vakarus neišgirdau
nieko naujo ko nebūčiau girdejęs iki šiol. Berods
nemažai pažįstamų gerbiamų žmonių susitikus man
kalbėjo apie tai kaip svarbu teisingai kvėpuoti,
kiti gi pasakojo kaip yra pozityvu reguliuoti
savo mitybą, treti pasakojo kodėl jie yra vegetarai,
o kai kurie, gerokai suprantantys bažnytinius reikalus,
pasakojo kaip praktiškai veikia ir mus keičia, bei daro
laimingesniais dešimties įsakymų laikymasis.

Bendravimo specialistai pasakojo kaip formuoti geresnius
santykius su vaikais, aplinkiniais žmonemis, užkieteję
rūkaliai džiaugėsi nušvitę kai tik suprato, kad jiems
rūkymas absoliučiai nereiklaingas užsiemimas…

Visa tai, atrodo, kuo puikiausiai supratau, galėjau
pateisinti, atrasti visus priežastinius – pasekminius
ryšius, suvokti kaip ir kodėl galima gyventi geriau.

Ir visi tie žinovai yra teisūs tame ką sako. Deja, iki
šiol rūkau, ne visada gerai sutariu su aplinkiniais,
vargstu nešiodamas viršsvorį, nesu iš puikiai
besijaučiančių visoje savo kasdienineje veikloje,
stresai ir įtampos yra įprasti palydovai… po šio
seminarų ciklo gera nutiko tai, kad kažkodėl „suveikė“.

Neišgirdus pernelyg daug kažko naujo, tiesiog tik
pasikartojus tai kas jau buvo girdėta ir žinoma,
tačiau galbūt dėl to kad buvo paliestos tos kasdieniškai
skausmingos temos daugeliu aspektų vienu metu, galbūt
dėl to, kad Robertas nebuvo „tas autoritetingas profesorius“,
o tiesiog „žmogus is anos gatvės“, galbūt dėl to, kad
nebuvo vien tik parodytos silpnybės, tačiau taip pat
pasufleruoti lengvai prieinami sprendimai joms, negana
to – buvo pateikta visa galimų sprendimų sistema kuri
veikia ir yra paprastai įgyvendinama.

Dabar, praėjus kelioms savaitems po šių kartu praleistų
vakarų galiu pasakyti kad tai tikrai „veikia“, norisi
judėti pirmyn, nes tai padeda gyventi geriau.

Kuo geriausios kloties visiems!

Linas L.

Labai esu dėkinga Robertui už seminarus. Tiesą sakant į juos ėjau
šiek tiek skeptiškai nusiteikusi, nors ir buvau išnagrinėjusi informaciją
Jūsų tinklapyje. Tačiau vos tik prasidėjus pirmajam susitikimui, jau
neabejojau savo sprendimu. Man be galo patiko Roberto konkretumas,
minčių logiškumas, aiškumas. Suprantu, kad į kiekvieną seminaro temą
galima gilintis iki begalybės, bet kaip įvadiniai seminarai jie buvo labai
tikslūs ir tikrai atsakantys į dažniausiai sau keliamus klausimus.

Sūnus labai dažnai užduodavo panašaus pobūdžio klausimus, kaip gyventi,
koks tas gyvenimo tikslas, kaip pasirinkti savo gyvenimą kelią ir kaip teisingai
tuo keliu eiti? Deja, ne visada galėdavau jam patarti,
nes ir pati buvau kankinama begalės abejonių, kol
neišklausiau Jūsų paskaitų.
Po jų viskas tapo daug aiškiau, suvokiau, kad nėra taip viskas sudėtinga.
Tad po paskutinės paskaitos iškart paskambinau sūnui ir
papasakojau savo patirtus įspūdžius, o gautą CD-rekomendacijas
padovanosiu jam, kaip Kalėdinę dovaną, kuri, esu tikra, paskatins
pačiam sudalyvauti Sąmoningumo mokyklos seminaruose.

Tiesiog džiugu kad į Jūsų seminarus renkasi jauni žmonės, juk tokie
klausimai būtent tokiame amžiuje ir aktualiausi, kad vėliau nereiktų
gydytis žaizdų ir pradėti gyventi „nuo pradžių“, Ačiū Jums, kad
esate ir, kad padedate žmonėms.

Jolanta G.

Nuoširdžiai ačiū už seminarus. Tai pakeitė mano gyvenimą! Jie kardinaliai
pakeitė kryptį. Turiu pasakyti, kad informacijos iki seminarų turėjau nemažai,
bet būdavo taip: kažką paskaitai, nuvyksti į seminarą, tam sykiui atrodo, kad
reikia pradėti kažką daryti, bet grįžti namo ir pamažu atsipalaiduoji…Tada
kirminas griaužia sąžinę, kad kažkas ne taip…,tas pastovus nerimas…

Po šių seminarų jaučiuosi numetusi didelę naštą. Pasirodo, gyvenimas iš
tikrųjų yra labai paprastas… Dar nepraleidau nei vienos dienos: keliuosi
penktą – ir viską iš eilės…
Dėkoju už sugrąžintą gyvenimą!

Valentina

Su didžiausia meile dėkoju Robertui už šią
nuostabią dovaną, kurią gavau apsilankiusi
Jūsų seminaruose. Jau keletą metų domėjausi
gyvenimo kokybės klausimais, tačiau vis susidurdavau
su kliūtimis, kažkas nesiklijavo, kažkas vyko ne taip,
kaip tikėdavausi.

Robertas labai aiškiai sustatė viską į vietas.
Dėkoju Viešpačiui, kad ir Lietuva turi tokį nuostabų
mokytoją.
Jau kitą dieną po seminaro pasipylė stebuklai…

Ona G.

Visą savo gyvenimą turėjau kitokį mąstymą nei dauguma
mane supančių žmonių. Visi jie man nuolat aiškindavo,
kad turi nuolat dirbt dirbt ir dirbt tik tada tavo
gyvenimas bus stabilus, pakilsi karjeros laipteliais
aukštyn, sėdėsi sau ramiai kokiam nors ofise barbensi
į stalą pirštais, nurodinėsi kitiems ką daryt tobulėsi
kažkiokia neaiškia kryptimi, turėsi pakankamai pinigų
ir galiausiai tada busi laimingas, džiaugsies pilnai
savo gyvenimu.

Dauguma iš jų taip ir gyvena, bet tai ką jie sako tai
ir lieka vien kalbomis, o patys kaip dauguma žmonių
pasimeta savo toje rutinoje: darbas,namai,darbas,namai,
savaitgalis,darbas,namai ir taip visą savo gyvenimą
išvaisto tam nesibaigiančiam savo paties sukurtam
užburtam rate…

Aš visuomet norėjau gyventi kitaip nei dauguma. Norėjau
turėti viską ko trokšta mano širdis, norėjau, kad mano
gyvenimas tekėtų mano paties iškasta vaga. Ir kuo toliau
tuo labiau aš pradėjau gilintis į tai kaip tai padaryt.

Ir gyvenimas man tiesiog paduodavo ant „lėkštutės“
įvairias naudingas knygas ir kita informaciją. Ir
pirkdamas eilinę knygą gavau pakvietimą i Jūsų
seminarą taip pat sužinojau apie http://www.gyvenimorytas.lt
puslapį. Visą jį išnaršiau, peržiūrėjau visus
internetinius seminarus ir galiausiai supratau,
kad einu teisingu keliu ir pagaliau atradau tai ko
jau labai senai ieškojau.

Pačiam seminare iki galo suvokiau gyvenimo esmę,
mūsų paskirtį visatoje, kur ir kodėl mes švaistom
savo energijas, kas mes esam, kaip reikia iš tikrųjų
žvelgt į gyvenimą ir kaip teisingai pagal paskirtį
jį nugyvent.

Pradžioj buvau suplanavęs nueit i du pirmus seminarus,
bet pabuvęs ten supratau, kad reikia visa ciklą išklausyt,
kad gaut Laimingo gyvenimo raktą ir pagaliau rakint
visas duris, kurios buvo užrakintos i pilną suvokimų,
pilna harmonijos,pilna nuostabiausių jausmų ir laimingo
gyvenimo neapsakomų galimybių sodą.

Labai didelis AČIŪ Robertai, kad esate ir AČIU už tai
ka darote. 🙂

Roman M.