Sveiki Robertai,
Noriu pasidalinti savo įspūdžiais po mokymų sausio 19-21 d. Praėjo jau lygiai savaitė.
Kiekviena diena labai skirtinga, vyksta didžiuliai procesai. Grįžus iš karto po stovyklos, tą vakarą buvo apėmęs didelis nuoširdumo jausmas, širdis prisipildė vaikiško džiaugsmo, neapsakomas ryšys su savuoju Aš. Mano širdis dainavo ir verkė pasikūkčiodamna iš džiaugsmo.
..
Antrą dieną… Iro visi blokai, šablonai… Rodė tarsi gali būti ir taip, ir taip….
Kas įdomiausia, kad, kai rašėme dienotvarkę , aš buvau ne viską įvardijus laikais. Tai tas neįvardinimas ir plaukioja dabar… Supratau, kaip reikėjo atsakingai į tai pasižiūrėti ir perrašiau dienotvarkę…;)..Darbe per šią savaitę jau gavau du pastebėjimus, kad tapau ramesnė ir kad tapau pozytivesnė…. Man tai buvo didžiulis džiaugsmas. Aisku, mintys aplanko visokios dabar, pastebiu, kad vėl sugrišta pesimizmas.
Bet tuomet save už uodegos keliu: prisimenu šypseną, atvirą krūtinę, savajį aš….
Gerai, kad turiu įrankius…. Supratau, kad viską aš pati kuriu…
Dėkui Jums už duotą raktą…Iki kitų susitikimų.
Dėkoju, kad sutikau Jus, mano vidinė būsena ir kūnas eina i harmoniją, esu laiminga nuo tos dienos kai atvykau i I pakopos mokymus, kurie manyje padare perversma, tada as buvau tokioj busenoj, kad negalejau kalbeti tik krutineje atsirado jausmas, kad turiu sirdi, pradejau kvepuoti, o grizusi namo pajutau didziuli gailesti viskam labai liudna pasidare, silpna, ryte sunku keltis. Kiek isisamoninau ir gerai isgirdau per mokymus issakytus patarimus stengiuosi dirbti pagal plana. Jauciuosi daugiau uzblokuotu mastymu ir atmintim jeigu atsipalaiduoju tai visai nieko negalvoju ir pamirstu viska. Turiu tureti salia uzrasus. Atvyksiu i 2 pakopos mokymus. Nes jauciu, kad truksta stipresnio rysio.
Pagarbiai su dievo palaima Violeta.
Po Roberto seminarų man tiesiog sparnai išauga, ateina vidine ramybė. Keliuosi 6 val., darau mankstą, kvėpavimo pratimus, atradau laiko sau, pamedituoju, tapau daug ramesnė.
Dėkoju Viešpačiui už kiekvieną dieną, meldžiuosi.
Pirmą kartą pajutau, kaip gali būti lengva, ramu ir saugu. Robertui jaučiu begalinį dėkingumą ir linkiu Jam neblėstančio įkvėpimo. Manau, kad daugeliui mūsų šio lektoriaus žodžiai įstrigo giliai.
Gavome rinkinį svarbiausių, esmingiausių žingsnelių, kas atrodo taip naturalu ir kaip gera tai prisiminti, ką galbūt visada žinojome. Labiausiai patinka pakalbėti su savo protu ir pastatyti jį į vietą.
Ačiū už supratimą, kad stresas yra pirmiausia mano reakcija į situaciją, ir kad pačios būsena nulemia situacijos baigtį. Taip pat labai ačiū už parodytus streso valdymo būdus.
Ir dar, supratau, kaip mes visi esame surišti vieni su kitais energetiniais saitais, kad visi esame begalybė.
Dar kartą ačiū Robertui už praregėjimą.Sėkmės
Po seminaro grįžau namo švytinti, turėjau daug energijos! Tvarkiau namus iki 2-3 val nakties, atsikėliau 8 ryto ir buvau labai žvali :)))) JAU SEMINARO METU, man palengvėjo krūtinė, atsikosėjau – likučiai bronchų išėjo…ir kas svarbiausia baigėsi širdies perplakimai, plakimo sutrikimai. Šiai minutei jų nebejaučiu. Stengiuosi šią būseną išlaikyti kad nebesikartotų tai kas buvo. Nors sėdžiu su keliais Eur, ir jau pradeda imti nerimas… pradedu atpalaidavimo pratimus.
Taip pat ryte pradėjau sakyti sau gerus žodžius su šypsena! Atlikti kvėpavimo pratimus. Ir bandau atsipalaiduoti… kokia situacija bebūtų.
Labai dėkoju už vakarykštį seminarą. Mane į jį atvedė situacija, kad neatrandu ramybės ir nebežinojau kaip reaguoti į situaciją, kad mane paliko man svarbus žmogus. Po seminaro man atsivėrė akys, kad šis žmogus mano gyvenime pasitaikė ne veltui, o kad atvestų į šį kelią, kad pradėti kažkaip tvarkytis su savimi, būnant su juo išlindo mano „blogosios“ savybės, bandžiau viską kontroliuoti ir panašiai, vertindavau per daug viską. Žinokite, vakar po seminaro tokia ramybė viduje buvo, aš paleidau situaciją, atidaviau ją į „visatos rankas“. Ir šiandien apie tai negalvoju (o kasdien galvodavau, lysdavo visokios mintys). Šiandien aš tik galvoju koks nuostabus dalykas atsitiko, kad šis seminaras „pasimaišė“ mano gyvenimo kelyje. Labai dėkinga Jums. Vakarykštis dalykas buvo „kažkas tokio“.
Iki pasimatymo.
Ačiū Dievui, kad vakar atėjau. Tik man labai gaila, kad mano vyras šį kartą nedalyvavo. Turiu vilties, kad jis prisijungs prie manęs žengiant per pakopas, lankantis kitose paskaitose ir seminaruose. Ką Jūs vakar kalbėjote, man nebuvo visiška naujiena, bet Jūs taip sklandžiai viską išdėstėte, kad dingo daug abejonių, aišku, iškilo ir daug naujų klausimų. Man taip patiko, kad sunku net nusakyti kas – kažkas, viskas… Man šiandien labai gera. Ačiū Jums! ♥♥♥
Geros dienos!
Daiva
Nuoširdus ačiū. Jūs senas žinias patvirtinote, suteikėtė naujų, o praktinė dalis išvis pasaka 🙂 Po seminaro jaučiuosi rami kaip niekada. Dėkoju Dievui, kad atvedė mane pas jus. Dar kartą AČIŪ 🙂
Ačiū už šio vakaro seminarą :)…
Ypač už meditaciją… Po tavo perdavimo, užmerkusi akis, pamačiau save mažytę mergaitę bešokančią džiaugsmingai ir vaikiškai, skraidančią kaip plunksnelė.. Buvo toks lengvas lengvas tyro paprasto džiaugsmo jausmas:)…Buvau jau tokį ir pamiršusi…
AČIŪ LABAI…
Lauksiu kitų tavo seminarų.
Noriu padėkoti už puikiai ir naudingai praleistą laiką medituojant Merkinės piramidėje. Jaučiu didelį dėkingumą Dievui, kad pasaulyje yra tokių žmonių, kaip Jūs, vedančių ir rodančių kelią šviesos link.
Dar noriu Jums padėkoti už nuostabų naują patyrimą: renginio pabaigoje priėjau Jums padėkoti ir labai norėjau Jus apkabinti. Ačiū, kad atvėrėte ne tik savo glėbį, bet ir savo širdį. Pirmą kartą savo gyvenime patyriau Tėvo, kaip fiziologinio, kaip dvasinio Tėvo priėmimą, meilę ir palaiminimą. Aiškiai man parodėte, ką reiškia gyventi atvira širdimi, skleisti meilę, ramybę, kad pirmą kartą Jus sutikęs žmogus išdrįstų prieiti ir pajustų visišką priėmimą.
Ačiū.
Iki kitų susitikimų šviesos kelyje!
