Ko gero, daugumai vardas Leonid Rogozov nieko nesako. Aš pats neseniai susipažinau su jo biografija.
Jis buvo medikas. Dalyvavo ekspedicijoje į Antarktidą 1960 metais. Tuo metu jam buvo 27 metai. Ten pajautė ūmaus apendicito simptomus ir kadangi jis buvo vienintelis medikas grupėje, o gretimose stotyse lėktuvų nebuvo bei laikėsi prastos oro sąlygos – vienintelė išeitis buvo operuotis pačiam.

Operaciją jis atliko 1961 metų balandžio 30 dieną. Jam asistavo meteorologas – paduodamas instrumentus ir inžinierius-mechanikas – laikydamas prie pilvo veidrodį ir nukreipdamas stalinės lempos šviesą. Operacija truko 1 val. 45 min. Rogozovas susileido sau į pilvą novokaino ir su skalpeliu prasipjovė šoną.

Operavosi žiūrėdamas į veidrodį ir apsičiupinėdamas pirštais. Be abejo, jam buvo silpna, svaigo galva, tačiau viskas pavyko sėkmingai ir po 5 dienų temperatūra nukrito, o dar po dviejų dienų išsiėmė siūlus.

Esmė net ne skausme ir ne sunkiose sąlygose. O tame, kad pjauni pats save. Pats krapštaisi po savo vidurius…

Ne, aš neskatinu visų patiems save operuotis. Tam yra daktarai ir ligoninės, o mes ne Antarktidoje.

Iš tiesų, mano mintis visai apie kitką. Yra tik vienas žmogus, kuris gali Tau padėti pasikeisti, tai – Tu pats.

Daugumai mūsų (visų pirma, aš tai taikau sau) nepakenktų gerai pasikuisti savo viduje ir išsioperuoti ydas, kenksmingus, beprasmiškus įpročius, ryjančius neįkainojamą gyvenimo laiką, vagančius gyvenimo džiaugsmą ir visokias kitokias vidines šiukšles, kurios teršia ir nuodija mūsų gyvenimus.

Ir niekas kitas to už mus nepadarys – tik savo rankelėm…