Roberto pamąstymai apie šią nuostabiai pamokančią istoriją

Kas viską daro Jūsų gyvenime? Kas mąsto mintis, priima sprendimus, vykdo veiksmus ir patiria rezultatus?Perskaitykite šį nuostabų pamokymą čia: https://gyvenimorytas.lt/ar-tai-tu-uzplikei-arbata-ar-tai-padare-vanduo-arbatinio/?utm_source=newsletter&utm_medium=email&utm_campaign=ikvepianti_istorija_kas_atsakingas_uz_tavo_gyvenima&utm_term=2018-09-11

Gyvenimo Rytas 发布于 2018 年 9 月 10 日 周一

Mokytojau, užplikiau arbatos.

– Kas užplikė arbatos?

– A, taip, arbata užsiplikė.

– Ne, ne, neišeik. Privalai iš tikrųjų suprasti, kaip tai įvyko. Pirmiausia reikėjo turėti arbatos, tiesa? Arbata pateko į tavo arbatinį iš pakelio, kurį pirkome iš prekiautojo turguje. Tas prekiautojas arbatą pirko iš didmenininko. Šis ją įsigijo arbatos plantacijoje Pietų Kinijoje. O toje plantacijoje kas šią arbatą augino?

– Vietos valstiečiai.

– Ar tik jie? Jie pureno žemę, prižiūrėjo, bet didžiausią darbą nudirbo Saulė, vanduo, ir mineralais turtinga žemė. Kad galėtum užplikyti arbatos, turėjo įvykti daugybė tarpusavyje susijusių įvykių.

– Taip, bet arbatą užplikiau aš, ne Saulė ir ne valstietis.

– Neskubėk. Jei ne Saulė ir ne valstietis, ar tu galėtum ją užplikyti?

– Ne, bet tai nereiškia, kad tai padarė jie, o ne aš.

– Nereiškia. Bet tai reiškia, kad arbatos plikymas priklauso ir nuo Saulės, ir nuo valstiečio, ir nuo prekiautojo, ir nuo daugelio kitokių palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

– Tebūnie taip.

– Dar štai kas: ar tai tu užplikei arbatą, ar tai padarė vanduo iš arbatinio?

– Bet aš pastačiau arbatinį ant ugnies. Ugnis užvirino vandenį, o aš užpyliau šiuo vandeniu arbatą.

– Betgi be ugnies, vandens ir arbatinio, nieko negalėtum užvirti, tiesa?

– Taip.

– Taigi, jau matai, kiek darbo nudirbo visata, kad galėtum užplikyti arbatos? O juk mes dar tik pradėjom… Iš kur ėmei vandens?

– Iš šaltinio.

– Ir?..

– Šaltinio vanduo atitekėjo iš kalnų, o kalnuose atsirado iš lietaus, o lietuje iš debesų, o debesyse iš vandenyno…

– Tęsk, nesustok…

– Taip. Suprantu, kad visa visata dalyvauja plikant arbatą, ne tik aš.

– O tu sakai: „Aš užplikiau arbatą“. Bet ką padarei būtent tu?

– Kaip tai ką? Paėmiau arbatinį, įpyliau į jį vandens ir užviriau.

– Ar tikrai tai padarei tu? Pažvelkime į tai atidžiau. Tu įtempei reikiamus raumenis, kad pataikytum įpilti tiksliai į arbatinį?

– Taip, žinoma, įtempiau.

– Įdomu… O kaip tu tai darei?

– Nežinau. Aš to išmokau ankstyvoje vaikystėje.

– Nuostabu! Tu mokeisi siųsti impulsus į raumenis, liepei kiekvienai ląstelei įsijungti į šią veiklą, privertei eritrocitus pernešti į šiuos raumenis deguonį?Kas ten dar vyksta tuo metu kūne, kai pili į arbatinį vandenį? Tu priverti save kvėpuoti, plakti širdį, akis koncentruoti dėmesį į arbatinį? Tu keiti kraujyje cukraus kiekį? Kaip gi tu suvaldai tuos visus procesus?

– Na… Visa tai vyksta savaime.

Taip, viskas tiesiog vyksta. Arbata užsipliko…

– Taip, bet juk aš nurodžiau savo kūnui tai padaryti.

– Tarkime. Ir kaip gi tu nurodei?

– Aš nusprendžiau užplikyti arbatos.

– Tu kažkokiu būdu sau įteigei tą mintį, kad reikia užplikyti arbatos?

– Na, man atėjo mintis, kad…

– Pas tave jinai atėjo?..

– Atėjo. Na, bet jinai iš tiesų mano – ta mintis…

– Tavo? Tai tu esi savo minčių šeimininkas? Na, tada sėsk ir žiūrėk į vieną tašką 48 minutes nemirksėdamas. Jei esi savo minčių šeimininkas, o tavo mintys valdo tavo kūną – sėsk ir žiūrėk, tai neturėtų būti sunku. Kokia problema? Ašaroja akys? Tu gi šeimininkas. Įsakyk, kad neašarotų. Įsakyk, savo plaukui nukristi nuo galvos.…Įsakyk sau negalvoti.

– Nejaugi aš net arbatos negaliu užplikyti?

– Netgi Brahma negali užplikyti arbatos. Jei aišku dėl arbatos, pažvelk į visus kitus veiksmus. Ar yra kažkas, kas visa tai daro?

– Supratau… Viskas tiesiog vyksta.

– Dabar eik, medituok. Ir negalvok, kad tai tu medituoji. Kas medituoja?..

 

Šaltinis: www.jogairajurveda.lt