„Tinkamas gyvenimo būdas – geriausi vaistai“, – sako mažeikiškis sąmoningumo mokytojas Robertas Karvauskas. O gyventi tinkamai – jokiu būdu nesiveržti per kitų galvas, per save ir visomis jėgomis nesistengti įsitvirtinti šiame gyvenime. Tereikia gyventi ramybėje ir mylėti be priežasties.

Gyvybei būtina meilė

Dirbęs valstybinėje įmonėje, paskui vadovavęs savo nuosavam verslui, dešimtmetį įvairiausiomis metodikomis tobulinęs save R. Karvauskas gyvenimo raktą atrado tik išmokęs analizuoti save, savo gyvenimo didžiausias dramas ir leidęs per save tekėti meilei, kuri ne ima, bet duoda. Šito pradėjo mokyti ir kitus.

„Kai eini per gyvenimą ir manai, kad gali su savimi ir savo problemomis susitvarkyti pats, tavasis „ego“ jaučia įtampą ir taip prarandi energiją. Ta aukščiausioji – meilės – energija išsibarsto, o tu tampi nebe tas, kuris ką nors gero atiduoda kitiems, bet, priešingai, imi siurbti, – sako sąmoningumo mokytojas. – O meilės energija būtina, kad galėtum funkcionuoti, kaip gyva būtybė“.

Praradus meilės energiją vystosi depresija, įvairios kitos ligos. „Kai kovoji, manai, kad pats susitvarkysi savo gyvenimą, vieną dieną ištinka krizė. Aš – vienas iš tų, kuriam taip nutiko. Mane apėmė neviltis: „Aš nebegaliu susitvarkyti gyvenimo“. Tačiau kai liaujiesi kovojęs, pasitraukia įtampa. Ir ramybėje pradeda tekėti laisvoji energija. Tokiu metu savo viduje atrandi informaciją, ką turi daryti“.

Svarbiausia – pasiekti širdį

R. Karvauskas per dešimt metų savęs ieškojimo išmėgino daugybę savęs tobulinimo technikų: neurolingvistinį programavimą, Silva metodą, paleidinėjimo techniką, saviįtaigą, vizualizaciją, „transerfingą“, lankė „Gyvenimo meno“ kursus. Perskaitė beveik visas knygas apie verslą, asmeninę saviugdą bei tarpusavio santykius, kokias tik rado. Niekas vyrui nepadėjo ne tik susitvarkyti savo gyvenimo, bet stūmė jį į dar didesnę neviltį – nuolat save lygino su tais, kurie „jau tiek daug pasiekę“.

Šiandien mažeikiškis sako: „Jokios žinios negali padėti, jei jos iš proto nepereina į širdį, tai yra jei nepasiekia sąmoningumo lygio. O sąmoningumas ateina tada, kai gali sau atsakyti, kad tau to reikia ir kodėl reikia. Tų kelių yra daug, bet juose neišsilaikome. Svarbiausia yra pagrindas“. Kas yra R. Karvausko gyvenimo pagrindas? „Pasitikėjimas, – pasigirsta atsakymas. – Reikia atrasti visatoje jėgą, kuri veda tave, ir pasitikėti ja. Vieni tai vadina Gyvenimu, kiti – Visata, dar kiti – Dievu“.

Laimingo gyvenimo raktas

Sąmoningumo mokytojas sako, kad būtina kiekvienam atrasti laimingo gyvenimo raktą, kuris atrakina širdį, turinčią daugybę suvokimų. Kas tas laimingo gyvenimo raktas? Pašnekovas noriai paaiškina, kad tai – šešių suvokimų ir veiksmų kompleksas. Pirmasis ir pats svarbiausias – jau minėtasis pasidavimas ir pasitikėjimas. Antrasis – atsipalaidavimas tyloje. „Yra toks sektantiškas žodis „meditacija“, bet daugelis jo bijo, baiminasi. Trečias suvokimas – malda, bet joje irgi nėra jokios mistikos. Tai labai aiški energinė praktika. Ketvirtas veiksmas – tarnystė. Tai yra gėrio skleidimas, nesitikint jokios naudos. Ir tai ne fizinis veiksmas, o energinė būsena, – aiškina pašnekovas ir pamini dar dėkingumą bei šypseną ir laikyseną.

„Esame pratę vaikščioti nuleidę pečius, nuleistais lūpų kampučiais. Toks susigūžimas siunčia neigiamus signalus į smegenis, kurios perduoda impulsą hormoninėms liaukoms. Ir iš tiesų jaučiamės labai nelaimingi. O kai šypsomės, išsiskiria serotoninas. Tačiau turime mažiausiai dvi minutes išlaikyti šypseną, kad organizme prasidėtų teigiami cheminiai procesai. Pakėlę pečius ir šypsodamiesi net be pagrindo iš karto pasijuntame geriau ir laimingesni“.

Ramaus miego nepakanka?

Kaip veikia meilė? „Visatoje veikia energiniai dėsniai. Pavyzdžiui, dėl visuotinio traukos dėsnio vienodos vibracijos traukia viena kitą ir jungiasi. Per kiekvieną visatos ląstelę pulsuoja meilės energija. Kai esame pilni šitos energijos, mylime be jokios priežasties. Tai tas pats, kas grožėtis žvaigždėtu dangumi. Ironiška, bet mes, būdami tos energijos vandenyne, jos pritrūkstame. Grįžta žmogus po darbo į namus ir ko labiausiai nori? Išsitiesti ant sofos ir nieko neveikti, nes nebeturi jėgų. O jėgų iš tiesų yra, raumenys stiprūs! Tačiau išorinės jėgos nepakanka, reikalinga laisvoji energija, kurią sudaro džiaugsmas, pasitikėjimas, valia, ryžtas ir entuziazmas. Prisipildę šios energijos tebeturėsime jėgų ir vakare, po ilgos darbo dienos“.

Sąmoningumo mokytojas aiškina, kad rytinių jėgų antplūdis yra tik tos energijos likučiai, neišsibarstę per naktį, jei miegas buvo ramus, nesapnavome košmarų. Tačiau to likučio nepakanka iki vakaro.

Mažeikiškis aiškina, kaip atpažinti, ar turi savyje bepriežastinės meilės: „Ją sudaro penki jausmai: noras atiduoti, paaukoti viską kitam; pasitikėjimas; ramybė dėl to, kas buvo, yra ir kas bus; džiaugsmas. Jei išgyveni bet kurį iš šių jausmų, vadinasi, myli be priežasties“.

O jei jaučiame įtampą, esame pilni nerimo, skausmo, rūpesčių, nuolat skubame, mes nebegalime pritraukti meilės energijos. „Tampame mediniai šios energijos atžvilgiu – nebesame meilės magnetas, – paaiškina pašnekovas. – Netgi priešingai, pritraukiame skausmą į savo gyvenimą. Skubėdami prarandame savo gyvybines jėgas, išbarstome daugiau nei pritraukiame“.

Neištikimas sutuoktinis – tik dieviškas įrankis?

R. Karvauskas sako, kad atramos taškas sąmoningumui – didžiausių savo gyvenimo problemų analizė. O pokyčiai prasideda ne nuo išorės. „Jei žmogus intensyviai užsiiminėja sportu tik egoistiškai dėl savęs, bet pamiršta meilę, vieną dieną jis praranda šią galimybę – organizmas palaipsniui pradeda greitai senti, ir jis nebegali sportuoti. Keistis išoriškai nekeičiant požiūrio – visiškai neteisinga. Tad ir turint konfliktų su artimiausiais žmonėmis (tėvais, sutuoktiniais) problemos mastas pasirodo kur kas mažesnis arba visai liaujamasi įžvelgti problemą, kai suvokiama, kad viskas, ką daro antra pusė (kitoje konflikto pusėje esantis žmogus) – stengiasi tave sugrąžinti į meilę, kad jos nebeprarastum“.

Mokytojas tvirtina, kad tie patys dėsniai galioja netgi, atrodytų, itin sudėtingų problemų atvejais. Tarkim, sužinojus apie mylimo žmogaus neištikimybę. „Sutuoktinio neištikimybė – gilus karminis mechanizmas. Kai giliai įsikimbi į kitą žmogų, į fizinį jo pavidalą, susikūręs jį tik tokį, koks tau priimtinas, tai yra sąlyginė meilė – myli tik tokį. Tačiau tokiu atveju auga įtampa, baimė jį prarasti. Įtampoje meilės energija pradeda sekti. Visata pamato: „A, įsikibai į šį subjektą, jo savybes – reikia tai sugriauti“. Ir sutuoktinis tampa dievišku instrumentu – sulaužo ištikimybę. Mes šį veiksmą esame pratę priimti kaip kiaulystę, bet jei suvoki to prasmę, nebesi įsikibęs į kitą žmogų, tau nebereikia bijoti ir jausti įtampos, tampi dėkingas. O tada ir tie sutuoktinio tokie veiksmai liaujasi“.

Problemos neegzistuoja

Sąmoningumo mokytojas tvirtina: „Realiai gyvenime problemų nėra. Reikia tik išmokti reaguoti į visatos perspėjimus. O ji sureaguoja iš karto, vos tik pradedi prarasti energiją: užkliuvai už ko nors, į lūpą įsikandai, gal šoną sudiegė“.

Vyras sako, kad harmoninga asmenybė niekada neužsigauna, netgi nesuserga. „Žmogus neskirtas sirgti“, – tvirtina. Tačiau sulaukęs klausimo, kaip vis dėlto išvengti ligų, nustebina: „ Tikslas – ne išvengti ligų. Jei siekiame visomis jėgomis išvengti ligų, nesuprantame esmės. Liga yra dovana, priemonė susivokti, „bordiūras“, kuris atskiria nuo prarajos – mirties. Juk mirtis – visiškas atsirišimas nuo visko, dėl ko prarandame meilę. Į pasaulį atėjome tam, kad bet kokioje situacijoje kurtume ir atiduotume meilę“.

Autorė Ligita Sinušienė, www.vlmedicina.lt