Labai dėkoju už vakarykštį seminarą. Mane į jį atvedė situacija, kad neatrandu ramybės ir nebežinojau kaip reaguoti į situaciją, kad mane paliko man svarbus žmogus. Po seminaro man atsivėrė akys, kad šis žmogus mano gyvenime pasitaikė ne veltui, o kad atvestų į šį kelią, kad pradėti kažkaip tvarkytis su savimi, būnant su juo išlindo mano „blogosios“ savybės, bandžiau viską kontroliuoti ir panašiai, vertindavau per daug viską. Žinokite, vakar po seminaro tokia ramybė viduje buvo, aš paleidau situaciją, atidaviau ją į „visatos rankas“. Ir šiandien apie tai negalvoju (o kasdien galvodavau, lysdavo visokios mintys). Šiandien aš tik galvoju koks nuostabus dalykas atsitiko, kad šis seminaras „pasimaišė“ mano gyvenimo kelyje. Labai dėkinga Jums. Vakarykštis dalykas buvo „kažkas tokio“.
Iki pasimatymo.

Gerda