Iš mokymų pasiėmiau man labiausiai trūkusį elementą,
apie kurį net neįtariau – Dieviškumą. Mokymų metu
(ypatingai pertraukėlių, kurių metu „virškinau“
informaciją) iš esmės išgyvenau suvokimą, kuris lėmė,
kad ėmiau žvelgti į tą žmogų matydama dieviškumą
jame, neatsiedama ir dieviško netobulumo.

Ėmiau pasitikėti, vis dažniau pasiduoti ir
nebesipriešinti akimirkos kokybei. Kartais apima
panika, norisi imti keisti, atitaisyti, pakreipti
sau patogia linkme. Norėčiau dar stipriau pasitikėti
vedimu. Bet tai buvo didžiausias mokymų atradimas.

Iš esmės, dabar jaučiuosi ne viena. Yra dar kažkas,
kas mane saugo. Toks jausmas lydi.

Aš jau pasakojau apie mokymus savo draugams. Pagrindinė
žinia – kad tai gerai koncentruota ir labai svarbi
informacija. O svarbiausia – kad tai yra tikra
Tavo išgyventa patirtis. Jaučiu tą iš Tavęs, Robertai.
Todėl pasitikiu Tavimi. Tai didelis kontrastas matytiems
dvasiniams verslininkams.

Monika, Vilnius