Per savo gyvenimo dalį, kai dar nesuprantam Visavienybės, padarom daug veiksmų, prieštaraujančių šiam dėsniui. Visi nužudymai (žuvys, musės, uodai, sliekai ir t. t.), augalų sunaikinimai ir sužalojimai, pykčio išliejimas ant fizinių daiktų ir kiti neharmoningi veiksmai aplinkos atžvilgiu gula į mūsų karmą.
Dievas yra visur ir visame kame, todėl nėra tokios vietos ar daikto, kurio galima negerbti ar nemylėti. Jeigu džiaugiesi Dievu, myli ir gerbi Jį, tai, suprasdamas, kad jis yra visur ir visada, atrandi meilę viskam be išimties.
Už mūsų nesąmoningumą ir šio principo nesupratimą bei jo nesilaikymą Dievas nebaudžia. Paprasčiausiai veikia jo nustatyti dėsniai.
„Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Tai ne kerštas ir ne bausmė. Tai galimybė tobulėti, duota mums su meile ir geriausiu ketinimu.
Karmą galima ir būtina valdyti. Tai daro atgaila ir atlaidumas. Mes turime daug darbo šioje srityje, nes reikia pereiti per visą nesąmoningą savo gyvenimo dalį ir transformuoti visą mūsų įneštą disharmoniją su aplinka. O kur dar kasdieniai dabartiniai mūsų paklydimai!
Todėl atgaila ir atlaidumas turi būti svarbiausias kiekvienos dienos veiksmas.
Ačiū Tau, Dieve, už šią įžvalgą!
Robertas Karvauskas 2009-12-11