Šiauliai plius
Dešimt metų įvairiomis dvasinėmis praktikomis besidomėjęs ir jas praktikavęs penkiasdešimt vienerių mažeikiškis Robertas Karvauskas suprato – jis neatrado to, ko ieškojo – dvasinės ramybės. Žinių jis įgijo daug, bet aštrus skausmas ir nusivylimas apėmė supratus, kad taip ilgai ieškoto tikslo jis nepasiekė. Vis dėlto ramybė Robertą aplankė suvokus Tiesą: pasaulyje nėra atsitiktinumų, kiekvienas pats atsakingas už savo gyvenimą, nes tik pats kuria jį savo mintimis, žodžiais ir veiksmais.
Šeši raktai
Įvairias saviugdos mokyklas lankęs, įvairiomis religijomis besidomėjęs Robertas vardija praktikas ir knygas, kurias perskaitė ieškodamas laimės formulės: Aleksandras Svijašas, Silvos metodas, NLP (neurolingvistinis programavimas), Rusijos kosmonautų paruošimo centro vyriausiojo psichologo, daktaro, profesoriaus Olego Ždanovo meditacinis streso valdymo kursas, Liudo Vasiliausko asmeninės laisvės kursas, Cigun, Tai Či, Tai Dzi Ciuan praktikos, prof. Mirzakarimo Norbekovo gydymo ir tobulėjimo metodika, Vadimo Zelando Transerfingas, Ajurveda, jogos praktikos – galybė knygų.
Robertas buvo įsitikinęs, kad žinios, kurias įgyja, jam labai padeda ir jis tampa laimingesnis, geriau planuoja laiką, o santykiai su žmonėmis tik gerėja. Deja, užklupus sunkumams visa, ką perskaitė knygose ar sužinojo seminaruose – tapo nieku. „Atrodo, kad visas negatyvas – nerimas, puikybė, pyktis – buvo tik užgniaužta mano viduje ir kažkokiu nelengvu momentu visa tai išlindo VISA SAVO JĖGA!“ – sako jis.
Bet pašnekovas teigia atradęs kelią, kuriuo einant tampa šviesu ir nebereikia kovoti. Pradėjus pasitikėti pasauliu, kuris yra tobulas, kilo harmonija santykiuose su aplinka ir, svarbiausia, su pačiu savimi! Kur gi slypi laimė?
Robertas sako, kad yra šeši raktai, kuriais atrakinama spyna į laimę ir ramybę. Šiuos raktus jam perdavė jo mokytojas. Raktai paimti iš skirtingų mokymų ir religijų, bet tik jų visuma leidžia rasti tai, kas gyvenimą padarys sėkmingą, laimingą ir ramų.
Esmių esmė – dieviškojo aspekto atradimas savo gyvenime ir pasidavimas jam. Paprastai žmonės tiki esantys stiprūs ir gebantys susitvarkyti savo gyvenimą. Bet juk kiekvienas klysta. Suklydus būna skaudu, todėl bijoma vėl suklysti. O kai bijai, vadinasi, abejoji. „Ši krosnis sudegina visą meilę. Kol nepasitiki Dievu, šviesa, visata, šaltiniu, kuris tave veda, tol negyveni. Tobulas vaistas – gyventi be įtampos“,- sako jis.
Antras dalykas – tyla. Pasak Roberto, mes bėgame nuo ryto iki vakaro, bėgame net sapnuose. Tylą atrasti padeda atsipalaidavimas, meditacija.
Trečias raktas – malda. Ji leidžia vibruoti tokia vibracija, kuria vibruoja visata.
Ketvirtas raktas – tarnystė. Pasak Roberto, visata yra harmoningas organizmas, o kiekvienas mūsų – tik jos ląstelė. Kol įsivaizduojame, kad esame fizinės būtybės, nežinome, ką daryti. Mums reikia duoti savo meilės jausmą visatai, meilę kurti. Tikroji tarnystė yra ne gero darymas fiziškai. Fizinis jausmas nereiškia nieko, jei jame nėra emocinio pamato.
Penktas raktas – dėkingumo pajautimas. Jausdamas už viską dėkingumą, nieko nevertini. Gyvenime mes visur dėliojame pliusus ir minusius – nukreipiame dėmesį nuo esmės. Kai mes būname dėkingi už viską, kas mums nutinka, mintys neklaidžioja nei pas piktą uošvę, nei pas kaimyną. Esi čia ir dabar, ir būtent dėkingumas mums leidžia būti sąmoningais.
Šeštas dalykas – šypsena. Joje paslėpta nuostabi visatos paslaptis. Visos paslaptys yra padėtos viešai, o žmogus kažkodėl jų itin ieško. Šypsena duoda pradą meilei išreikšti. Šypsantis keičiasi cheminė kraujo sudėtis ir mes tampame energingesni ir kitokios nuotaikos.
Kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni
Robertas sako, kad tik pradėjus pasitikėt savo gyvenimu atėjo ramybė. „Kuo esi ramesnis, tuo sprendimus priimi geresnius. Jei bėgsi nuo klaidų, sugadinsi nervus sau ir kitiems“, – kalba pašnekovas.
Pasak Roberto, visos visatos esmė – meilė. Norint apie ją kalbėti, reikia suvokti visatą. Mes jaučiame, kad esame tik nedidelė visatos dalelė. Joje bandome vadovautis savo susikurtais dėsniais, nustumdami į šoną meilę, bandome vadovautis kitais principais nei visata. Tada nuklystame nuo esmės, pažeidžiame visatos dėsnius, todėl kyla įtampa.
„Visata yra energija. Per visą visatą teka gyvybinis srautas. Visa gyvybė – aukščiausios vibracijos energija. O juk daugelis apie meilę kalbame visiškai kita prasme. Kalbame apie vidinį jausmą, tačiau meilę nukreipiame į ką nors kokiu nors tikslu, siekdami ką nors gauti. Kai mes ko nors norime, įsitempiame. O kai yra įtampa, visata, kurioje yra pusiausvyra, ima trukdyti tam gavimui“, – sako pašnekovas.
Paprastas buitinis žmogus kitą myli siekdamas ką nors gauti. Bet tai reiškia, kad mes mylime ne esminę, gyvybinę dalį, o materialiąją. Mes nematom energinės žmogaus dalies – visatos energinio prado, dieviškumo. „Tikroji meilė – besąlygiška meilė. Ji nenori nieko pakeisti, nubausti, sąlygoti. Tiesiog mėgaujiesi tuo jausmu. Kaip pajusti besąlygišką meilę? Įsivaizduok šiltą šiltą rugpjūčio vakarą. Pieva kvepia, žvaigždės žiba, čirškia žiogai ir tu žiūri į dangų. Ar nori tai turėti ir tai pakeisti, sąlygoti, pasilikti sau? Mes juk tik atiduodame savo jausmą, žavimės be jokio noro tai sąlygoti. Jei tokį jausmą jaustume bet kuriai aplinkos dalelei, tai būtų besąlygiška meilė. Kodėl to nematome? Todėl, kad gyvename ne atidavimu, o noru gauti. Atidavimas yra meilės esmė. Kuo daugiau duodame, tuo daugiau gauname“, – sako pašnekovas.
Ko bijosi, tą ir gausi
Meilės jausmą galima pajusti žiūrint į bet kokį daiktą, reiškinį. Nesugebame to, nes nesugebame suvaldyti dėmesio. Sąmoningumas – dėmesio valdymas. Į meilę mes einame tik per sąmoningumą.
Meilės jausmą galima apibūdinti žodžiais: džiaugsmas, pasitikėjimas, dėkingumas ir ramybė. Ką mes bedarytume, norime, kad galų gale mus užplūstų ramybė. Mes įgyvendiname savo norus, užgaidas, nes manome, kad patenkinus norą ateis ramybė.
„Šis žaidimas – melas. Mes tik kovojame su drakonu. Vieną jo galvą nukirtai, ton vieton išauga trys. Versle – jei nori daugiau pajamų ir gavai, tai padidėjo išlaidos ir atsirado daugiau poreikių. Taip pasaka be galo ir galimybių iš to išeiti jokių“, – sako Robertas.
Tikrąją meilę galima pajusti, kai siela pakankamai užsipildžiusi meilės. Mes juk ateiname į gyvenimą su meilės užtaisu.
Vienas visatos dėsnių – vibracija pritraukia tokią pat vibraciją. Jei turime meilės, reiškia, galime papildyti meilės resursą. Tada maudomės begaliniame meilės vandenyne. Tai tobula ir visatos taip numatyta.
Robertas prisimena Biblijos epizodą, kaip Adomas suvalgė pažinimo vaisių. Kol pirmasis žmogus buvo savo dėmesį nukreipęs į visatą, Dievą, tol atidavė energiją ten. Kai pirmą kartą nukreipė dėmesį nuo kūrėjo į kūrinį, jo dėmesys kaip energija nutekėjo į šoną, o ne į šaltinį. Iš minčių radosi naujas energijos darinys, kuris pradėjo augti.
Kai žmonija galvoja apie karą ir nelaimes, jas ir pritraukia, nes žemos vibracijos į jų gyvenimus pritraukia tokias pat.
Per savo mintis energiją iššvaistome. Mintys apie blogus dalykus pradeda blokuoti meilės energijos tėkmę iš visatos. Žemę mes taip ir susargdinome, nukreipę dėmesį nuo meilės, Dievo, visatos, šaltinio – vadinkime tai taip, kaip norime.
Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir pavidalą. Buitiški žmonės tai buitiškai ir įsivaizduoja. „Kol žmogus nesuvoks visatos kaip energijos, tol nebus suvokti jokie Biblijos principai. Joje sakoma: „Mylėk savo priešą.“ Kaip gali jį mylėt? Geriausiu atveju gali pasiųsti. Esmė ta, kad jei mumyse yra pykčio, tokio žmogaus ir sulauksi“, – sako Robertas.
Pašnekovas aiškina, kad iš tikro atėjęs prie tavęs nemalonus žmogus būtent ir parodo, kokių savybių tu pats turi. Tiesiog abiejų energijos pradeda rezonuoti. „Priešas ateina tau parodyti, kas tavyje negerai, ką savyje turi išsiaiškinti. Tą jausmą reikia suvokti ir leisti jam išeiti. Ir už tai priešui reikia padėkoti ir paprašyti parodyti, kas dar tavo viduje negerai. Štai, ką reiškia atsukti priešui kitą skruostą“, – sako pašnekovas.
Vienintelė galimybė – tapti mylinčiu
Robertas sako, kad laimės materialume mes nerasime. Laimės esmė ten, kur yra šaltinis, o jis – mūsų viduje.
O kiek energijos išeikvojame bereikalingai ginčydamiesi ir įrodinėdami savo tiesą? Kuo labiau švaistome energiją, tuo vibracijos trumpėja. Atsiranda baimė. Iš baimės kyla visos kitos vibracijos – pyktis, įtampa, nerimas, kerštas, neviltis.
Visata sako, kad nereikia kovoti, viskuo bus pasirūpinta. Žmogus netiki. Bet juk turime intuiciją. Mes jos negirdime, nes nukreipiame dėmesį į mintis. Protas sako: reikia, reikia, reikia, o širdelė sako – nusiramink, atsipalaiduok, aš tau parodysiu. O tuo metu mūsų nėra „namie“ – mes su kaimynu pykstamės…
Kai sugrąžinsime savo dėmesį į šaltinį, kuo daugiau pripildysime širdį meilės, tuo daugiau meilės pritrauksime. Mes pradėsime jaustis laimingi. To mums ir reikia. Vienintelė galimybė – tapti mylinčiu. Mūsų sielai reikia dalyti meilę.
Pasak Roberto, reikia pradėti valdyti savo dėmesį ir sąmoningėti. Dažnai į informaciją mes reaguojame tada, kai pasiekiame kritinį skausmo lygį. „Skausmas – vystymosi šaltinis. Kai tai priimi su dėkingumu, jis pradeda virsti meile. Sąmoningumas – stebėjimas. Reikia stebėti, ir pradeda vykti stebuklai. Stebėjimas aukštas vibracijas kelia, žemas – naikina. Meilei gaminti mus tereikia stebėti. Nieko geresnio negalime duoti gyvenime, kaip viskam jausti meilės jausmą.
Protas problemą padaro dar didesnę
Pasak Roberto, kai žmogus itin daug dėmesio skiria problemai, daug apie ją galvoja, patiria didelį stresą, o protas problemą padaro dar didesnę. Stresą galima suvaldyti valdant savo dėmesį. Tiesiog reikia nukreipti savo dėmesį ir mintis visiškai kita linkme.
Stresą galima nesunkiai suvaldyti. Didžiulio streso metu reikia kuo greičiau VISIŠKAI sulaikyti kvėpavimą. Ne šiaip lėčiau kvėpuoti, įkvėpti ar iškvėpti, bet iškart visiškai nustoti kvėpuoti, kol kūnui taps nemalonu ir apie nieką kitą negalėsi pagalvoti, tik apie tai, kaip įkvėpti oro! Kūnas pradeda po truputį įsitempti ir reikalauti oro, taip visą dėmesį nuo problemos ir streso šaltinio perkeldamas į save.
Būtent šiuo metodu Rusijos kosmonautai pradeda streso valdymo priemonių kompleksą, leidžiantį išlaikyti šaltą protą net gresiant mirčiai. Taip jie gali į problemą pažvelgti iš šalies ir ją operatyviai bei sėkmingai išspręsti.
Tai tereikia patikrinti. Įprotis tikrinti tai, kas yra parašyta – didžiulis žingsnis sąmoningumo link.
Paimta iš Šiauliai plius