Roberto pamąstymai apie šią nuostabiai pamokančią istoriją
Kas viską daro Jūsų gyvenime? Kas mąsto mintis, priima sprendimus, vykdo veiksmus ir patiria rezultatus?Perskaitykite šį nuostabų pamokymą čia: https://gyvenimorytas.lt/ar-tai-tu-uzplikei-arbata-ar-tai-padare-vanduo-arbatinio/?utm_source=newsletter&utm_medium=email&utm_campaign=ikvepianti_istorija_kas_atsakingas_uz_tavo_gyvenima&utm_term=2018-09-11
由 Gyvenimo Rytas 发布于 2018 年 9 月 10 日 周一
–
Mokytojau, užplikiau arbatos.
– Kas užplikė arbatos?
– A, taip, arbata užsiplikė.
– Ne, ne, neišeik. Privalai iš tikrųjų suprasti, kaip tai įvyko. Pirmiausia reikėjo turėti arbatos, tiesa? Arbata pateko į tavo arbatinį iš pakelio, kurį pirkome iš prekiautojo turguje. Tas prekiautojas arbatą pirko iš didmenininko. Šis ją įsigijo arbatos plantacijoje Pietų Kinijoje. O toje plantacijoje kas šią arbatą augino?
– Vietos valstiečiai.
– Ar tik jie? Jie pureno žemę, prižiūrėjo, bet didžiausią darbą nudirbo Saulė, vanduo, ir mineralais turtinga žemė. Kad galėtum užplikyti arbatos, turėjo įvykti daugybė tarpusavyje susijusių įvykių.
– Taip, bet arbatą užplikiau aš, ne Saulė ir ne valstietis.
– Neskubėk. Jei ne Saulė ir ne valstietis, ar tu galėtum ją užplikyti?
– Ne, bet tai nereiškia, kad tai padarė jie, o ne aš.
– Nereiškia. Bet tai reiškia, kad arbatos plikymas priklauso ir nuo Saulės, ir nuo valstiečio, ir nuo prekiautojo, ir nuo daugelio kitokių palankiai susiklosčiusių aplinkybių.
– Tebūnie taip.
– Dar štai kas: ar tai tu užplikei arbatą, ar tai padarė vanduo iš arbatinio?
– Bet aš pastačiau arbatinį ant ugnies. Ugnis užvirino vandenį, o aš užpyliau šiuo vandeniu arbatą.
– Betgi be ugnies, vandens ir arbatinio, nieko negalėtum užvirti, tiesa?
– Taip.
– Taigi, jau matai, kiek darbo nudirbo visata, kad galėtum užplikyti arbatos? O juk mes dar tik pradėjom… Iš kur ėmei vandens?
– Iš šaltinio.
– Ir?..
– Šaltinio vanduo atitekėjo iš kalnų, o kalnuose atsirado iš lietaus, o lietuje iš debesų, o debesyse iš vandenyno…
– Tęsk, nesustok…
– Taip. Suprantu, kad visa visata dalyvauja plikant arbatą, ne tik aš.
– O tu sakai: „Aš užplikiau arbatą“. Bet ką padarei būtent tu?
– Kaip tai ką? Paėmiau arbatinį, įpyliau į jį vandens ir užviriau.
– Ar tikrai tai padarei tu? Pažvelkime į tai atidžiau. Tu įtempei reikiamus raumenis, kad pataikytum įpilti tiksliai į arbatinį?
– Taip, žinoma, įtempiau.
– Įdomu… O kaip tu tai darei?
– Nežinau. Aš to išmokau ankstyvoje vaikystėje.
– Nuostabu! Tu mokeisi siųsti impulsus į raumenis, liepei kiekvienai ląstelei įsijungti į šią veiklą, privertei eritrocitus pernešti į šiuos raumenis deguonį?Kas ten dar vyksta tuo metu kūne, kai pili į arbatinį vandenį? Tu priverti save kvėpuoti, plakti širdį, akis koncentruoti dėmesį į arbatinį? Tu keiti kraujyje cukraus kiekį? Kaip gi tu suvaldai tuos visus procesus?
– Na… Visa tai vyksta savaime.
Taip, viskas tiesiog vyksta. Arbata užsipliko…
– Taip, bet juk aš nurodžiau savo kūnui tai padaryti.
– Tarkime. Ir kaip gi tu nurodei?
– Aš nusprendžiau užplikyti arbatos.
– Tu kažkokiu būdu sau įteigei tą mintį, kad reikia užplikyti arbatos?
– Na, man atėjo mintis, kad…
– Pas tave jinai atėjo?..
– Atėjo. Na, bet jinai iš tiesų mano – ta mintis…
– Tavo? Tai tu esi savo minčių šeimininkas? Na, tada sėsk ir žiūrėk į vieną tašką 48 minutes nemirksėdamas. Jei esi savo minčių šeimininkas, o tavo mintys valdo tavo kūną – sėsk ir žiūrėk, tai neturėtų būti sunku. Kokia problema? Ašaroja akys? Tu gi šeimininkas. Įsakyk, kad neašarotų. Įsakyk, savo plaukui nukristi nuo galvos.…Įsakyk sau negalvoti.
– Nejaugi aš net arbatos negaliu užplikyti?
– Netgi Brahma negali užplikyti arbatos. Jei aišku dėl arbatos, pažvelk į visus kitus veiksmus. Ar yra kažkas, kas visa tai daro?
– Supratau… Viskas tiesiog vyksta.
– Dabar eik, medituok. Ir negalvok, kad tai tu medituoji. Kas medituoja?..
Šaltinis: www.jogairajurveda.lt
Socialiniai tinklai